Taisyklių užtenka - trūksta sąmoningo požiūrio

Kadangi atliekų kiekis šalies sąvartynuose grėsmingai didėja, atsiranda būtinybė rūšiuoti atliekas. Kretingos rajone antrinių žaliavų surinkimo konteineriai, trijų spalvų – geltonos, mėlynos, žalios - vadinamieji varpeliai, stovi jau trečius metus, tačiau rajono gyventojai rūšiuoti šiukšlių neskuba.

Ir Sigutė Jazbutienė, ir Raimondas Jocius įsitikinę, jog tam, kad žmonės iš tiesų pradėtų rūšiuoti šiukšles, reikia ir sąmoningumo, ir ekonominių svertų.

„Nors šiandien atliekų tvarkymą reglamentuoja gausybė teisės aktų, šiukšlių rūšiavimo mechanizmas visoje Lietuvoje veikia labai silpnai. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo lyg ir paprasta: susikaupė komunalinės atliekos, jas sudedi į konteinerius, iš bendro atliekų kiekio išskyrei antrines žaliavas, ir viskas tuo baigėsi. Deja, to neužtenka. Kol iš esmės pradėsime rūšiuoti atliekas, turės praeiti nemažai laiko – problemų kol kas yra susikaupę daug, ir jos – ne taip lengvai sprendžiamos“, - teigė rajono Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Jocius.

Tai, kad komunalininkai dėl šiukšlių rūšiavimo susiduria su daugybe problemų, patvirtino ir bendrovės „Kretingos komunalininkas“ ekonomistė Sigutė Jazbutienė, šiuo metu pavaduojanti įmonės direktorių.

Mažiau šiukšlių – mažesnis ir mokestis

Antrinių žaliavų surinkimo konteinerių išdėstymo planą rajono Savivaldybės taryba patvirtino 2009 m., ir pagal jį 80 komplektų „varpelių“ buvo pastatyti Kretingoje, Salantuose bei miesteliuose ir stambesnėse rajono gyvenvietėse – Darbėnuose, Kartenoje, Vydmantuose, Kretingsodyje, Rūdaičiuose, Kurmaičiuose, Padvariuose, Jokūbave, Dupulčiuose, Baubliuose, Erlėnuose, Grūšlaukėje. Daugiausia komplektų atiteko Kretingos miestui.

Anot R.Jociaus, pagal rajono gyventojų skaičių „ varpelių“ komplektų mūsų rajone užtenka, tačiau šiukšles teberūšiuojame vangiai.

Tai iliustruoja skaičiai: praėjusiais metais į regioninį sąvartyną „Kretingos komunalininkas“ iš viso išvežė 16 tūkst. tonų atliekų, o išrūšiuota buvo: 53,3 tonos stiklo, beveik 20 tonų popieriaus ir beveik 10 tonų plastiko.

Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, stiklo išrūšiuoti turėtume 3 proc. nuo atliekų kiekio, popieriaus – 6 proc., plastiko – 2 proc. Kretingiškiai stiklo išrūšiavo 3,6 proc., popieriaus – 1,4 proc., o plastiko – tik 0,7 proc.

Išrūšiuotos šiukšlės, virtusios antrinėmis žaliavomis, iškeliauja į jas superkančias įmones.

„Antrinių žaliavų surinkimas mūsų bendrovei kol kas nuostolingas: „varpeliai“ užpildomi netolygiai, atstumai tarp jų – gana dideli. Tačiau dirbti ir raginti žmones rūšiuoti šiukšles turime vardan to, kad mažėtų šiukšlių kiekis, nuo kurio iš esmės priklauso ir vietinės rinkliavos mokesčio dydis. Kuo daugiau išvešime šiukšlių į regioninį sąvartyną, tuo didesnį mokėsime ir „vartų“ mokestį. Didės šis – didės ir rinkliava“, - sakė S.Jazbutienė.

Bendrovė „Kretingos komunalininkas“ pavasariop yra pasirengusi įsigyti ir individualių namų savininkams išdalinti papildomai konteinerių šiukšlėms rūšiuoti. Galvojama ir apie skirtingų spalvų maišus, tačiau stiklui rūšiuoti tokie maišai – nelabai tinkami.

„Kadangi mūsų rajono gyventojai daugiausiai išrūšiuoja stiklo, nuo jo ir pradėsime: papildomi konteineriai turėtų būti patogūs stiklui rūšiuoti“, - įmonės planus, kaip dar labiau paskatinti žmones rūšiuoti šiukšles, apibūdino S.Jazbutienė.

Į regioninį sąvartyną jau nebepatenka ir žaliosios atliekos: jas kompostuoja Kretingos miškų urėdijos medelynas, dalį – bendrovė „Kretingos komunalininkas“, šakas sukūrena Kretingos šilumos tinklai.

Kodėl gi žmonės vangiai rūšiuoja šiukšles

„Viena iš problemų – kad „varpeliai“ nėra patogūs naudoti, ypač – stiklo konteineriai, pro kurių angą stiklo lakšto ir trijų litrų stiklainio neįkiši. Tą problemą bandėme spręsti, padidindami angas, tačiau tai ryškesnio rezultato nedavė, - teigė S.Jazbutienė. – Kita problema – kad konteineriai ne visada stovi patogiose vietose, o ne visi ir pageidauja, kad „varpelius“ sustatytume ten, kur yra numatyta - privačių žemių savininkai netgi griežtai neleidžia konteinerių statyti jų teritorijoje. Taip yra todėl, kad žmonės į „varpelius“ meta viską, kas papuola, ir taip tą vietą paverčia šiukšlynais. O kas gi šalia nori šiukšlyno?“.

Komunalininkai viliasi, kad laikui bėgant kils žmonių sąmoningumas, ir rūšiuoti šiukšles taps gyvenimo norma.

„Mano nuomone, vis dėlto reikėtų pagalvoti apie ekonominių priemonių taikymą: rūšiuoji šiukšles – moki mažiau. Žmogus – tokia būtybė, kad jam reikia pajusti apčiuopiamą naudą. Dar vienas būdas – baudų mechanizmas, kuris veikia daugelyje Europos šalių: ten žmonės netgi bijo nerūšiuoti šiukšlių, nes to nepadarę gaus tokio didumo sąskaitas, kad mintis nekils ateity neberūšiuoti šiukšlių“, - savo mintis išsakė R.Jocius.

Savivaldybės specialisto nuomone, kuriant skatinimo sistemą, netgi būtų galima numatyti dvi-tris skirtingas kainas, nes iškart visiems pasidaryti sąmoningiems – neįmanoma.

„Iš pradžių, įsigalėjus rinkliavai, mokėjome po 6,08 Lt, šiuo metu mokame po 5,75 Lt. Kaina sumažėjo, bet tai nėra rezultatas: šiukšles turime išmokti rūšiuoti taip, kad kaina mažėtų ne keliais centais“, - įsitikinęs R.Jocius. Anot jo, kainą už šiukšles reikėtų sieti ir su vartojimu: “Tai nereiškia, kad pradėsime skaičiuoti vienas kito pinigus, tačiau daugiau uždirbantis ir galintis gausiau vartoti žmogus už šiukšles „susimokėtų“ pirkdamas prekę, į kurios kainą ir turėtų būti įtraukti atliekų tvarkymo kaštai. Daugiau perki – daugiau ir vartoji, vadinasi, daugiau sumoki ir už šiukšlių tvarkymą, nes gausesnis vartojimas didina ir šiukšlių kiekį“.

R.Jociaus nuomone, pritaikyti realias priemones, skatinančias rūšiuoti šiukšles, lengviausia būtų individualių namų ūkiuose, o ką daryti dėl daugiabučių namų konteinerių – jau reikėtų pasukti galvą.

„Tačiau viskas, kas susieta su šiukšlių rūšiavimu, turi būti daroma vardan švaresnės, ekologiškesnės aplinkos ir ūkiškumo: juk jeigu žmogus moka perdirbti antrines žaliavas ir iš šiukšlių pagaminti naują produktą, vadinasi, jis yra ir ūkiškas, ir sąmoningas“, - apie tai, jog bendras visų mūsų požiūris į šiukšlių rūšiavimą turi keistis, kalbėjo R.Jocius.

Gera idėja pasidalinkite su kitais

„Pajūrio naujienų“ laikraščio redakcija skelbia konkursą „Antrasis šiukšlių gyvenimas“. Jame kviečiami dalyvauti visi, kuriems rūpi mūsų aplinka, ekologija ir kurie turi gausybę idėjų, kaip atlikusį popierių, plastiką, metalo ar stiklo gabalėlį, skiautę, butelį ar kokią kitą pakuotę panaudoti namų ūkyje, buityje – nesvarbu, ar tai būtų puošmena, ar buičiai naudingas darbas.

Konkurse gali dalyvauti ir suaugusieji, ir įvairaus amžiaus vaikai. Darbų aprašymus bei nuotraukas (jose gali įsiamžinti ir idėjos autorius) galite atnešti ar atsiųsti į redakciją adresu Rotušės a. 17, Kretinga (II aukštas) arba siųsti el. paštu adresu - naujienos@balticum-tv.lt su nuoroda „konkursas.šiukšlės“. Būtų smagu, kad šiek tiek parašytumėte ir apie save: kuo užsiimate, kokie jūsų pomėgiai, kaip kilo idėja šiukšlę pritaikyti antram gyvenimui ir pan.

Nugalėtojų bei dalyvių lauks įdomios staigmenos.

Gera idėja pasidalinkite su kitais.

"P.n." informacija

• Rašyti komentarą (17)