|
|
|
Yra parapija ir titulas, bet nėra bažnyčios
Pagal istorinę tradiciją kiekvienas miestelis savo tikrąjį veidą įgyja pastačius bažnyčią. Kretingos rajone Vydmantai – vienintelė stambi gyvenvietė su 3 tūkst. gyventojų, ligi šiol dar neturinti savo šventovės, nors tikintieji jau nuėjo nemenką kelią dėl savo tikslo: įkūrė parapiją, įteisino žemės sklypą ir parengė dokumentus bažnyčios statybai. O prieš Naujuosius metus parapija gavo ir oficialų titulą. Kryžius - bažnyčios vietoje Šiandien būsimos Vydmantų bažnyčios vietą žymi masyvus kryžius prie pagrindinio plento Kretinga–Palanga. Jį vydmantiškiai pastatė prieš 13 metų, kada pagal nuomos sutartį su valstybe 99 metams buvo įteisintas 1,64 ha ploto žemės sklypas. Tuo pat metu Telšių vyskupas Antanas Vaičius įteisino Vydmantų katalikų bendruomenę, o Teisingumo ministerija įregistravo Vydmantų parapiją. Nuo tada Vydmantų tikintieji pradėjo puoselėti viltį pasistatyti savo bažnyčią. „Ketverius metus truko sklypo įteisinimas: nors žemė buvo negrąžintina šeimininkams, bet užtat – patraukli verslininkams. Po to vargome su „popieriais“. Vienas projektuotojas už darbus užsiprašė 100 tūkst. Lt. Ir tik Apvaizdos dėka sutikome palangiškį dailininką ir architektą Vytautą Moncevičių, kuris sutiko kone už dyką suprojektuoti bažnyčią“, - kalbėjo 77-erių Vydmantų katalikų bendruomenės tarybos pirmininkė Elena Birutė Viršilienė, savos bažnyčios reikalais besirūpinanti nuo pat pradžių. Vydmantų bažnyčia išvien su parapijos namais užimtų 667 kv.m ploto, jos aukštis – 38 m, o su kryžiumi – 43 m. Aplink bažnyčią suformuotas šventorius su klebonija, teritorija turėtų būti apželdinta. Pagrindinis įvažiavimas – nuo plento pusės.
Vyskupas neskubina statybos Jau yra galutinai parengtas bažnyčios projektas ir gautas statybos leidimas, o per praėjusias Kalėdas Telšių vyskupas Jonas Boruta būsimai bažnyčiai suteikė ir titulą - ji vadinsis Šv. Jono Krikštytojo vardu. Titulinį bažnyčios paveikslą bei 14 Kristaus kančios stočių ketina nutapyti pats bažnyčios projekto autorius V.Moncevičius. „Kryžių pastatėme per Jonines – šv.Jono Krikštytojo dieną. Todėl ir prašėme vyskupo, kad tokį vardą suteiktų ir būsimai bažnyčiai“, - teigė E.B.Viršilienė. Ji tikisi, jog jau per šias Jonines bus pašventintas kertinis Vydmantų bažnyčios akmuo. O tada prasidėtų aukų statybai bei geradarių paieška. Tačiau parapijiečius neramina tai, kad Jo Ekscelencija ligi šiol oficialiai nepalaimino šios statybos. Skubotas Vydmantų tikinčiųjų viltis prigesino ir Palangos bei Vydmantų parapijų klebonas Marius Venckus: „Vydmantiškių troškimas turėti savo bažnyčią – labai suprantamas, bet jis turi būti apgalvotas. Per šv.Jono iškilmes norėtųsi susitikti su parapijos taryba, kaimo bendruomene bei seniūnu, kad sykiu aptartume bažnyčios statybos galimybes, jos finansavimą. Tačiau tai nereiškia, kad statyba bus pradėta. Nenorėtume skubėti išsipilti pamatus, o paskui ištiesę rankas prašinėti pinigų iš Savivaldybės“. M.Venckus teigė esąs laikinas klebonas - paskirtas tarnauti tik vienerius metus, todėl turįs sulaukti rudens: tada paaiškės, ar ir toliau liksiąs dvasiniu Vydmantų parapijos vadovu. Parkui žemės neduos O kol parapijiečiai dar nepradėjo statyti bažnyčios, pasigirdo nuomonių, ar nevertėtų nenaudojamą parapijos žemę panaudoti viso kaimo bendruomenės reikmėms. Gal reikėtų prie kryžiaus įrengti poilsio zoną, juolab, kad Vydmantai neturi jokios viešos erdvės - nei aikštės, stadiono, estrados ar parko. O parapijai skirta žemė – visgi valstybinė. Pasak E.B.Viršilienės, trejus pastaruosius metus už parapijos žemės nuomą po 2 tūkst. Lt kasmet mokėjo buvęs klebonas Algis Genutis bei kretingiškė geradarė. Šiemet Vydmantų parapija, kaip ir - visuotinai kitos bažnyčios Lietuvoje, buvo atleista nuo žemės mokesčio. „Jokiais būdais neduosime žemės nei stadionui, nei parkui. Bažnyčiai reikia erdvės: įsivaizduokit, atvažiuos žmonės į Mišias - reikės pasistatyti automobilius, o aikštelei nebus vietos - ten spardys kamuolį. Vydmantų vaikai eis Pirmosios Komunijos, atvyks jaunavedžių palydos, eis laidotuvių procesijos: žmonės stumdysis, nes trūks vietos. Vydmantai turėjo laisvos žemės, bet ją neprotingai išsiparceliavo“, - parapijos poziciją gynė jos pirmininkė. Jos nuomonę ir pačios bažnyčios būtinumo idėją palaiko ir Kretingos seniūnas Antanas Gedminas: „Žemė toje vietoje – brangi. Ir jeigu ne parapija, verslo banginiai ją jau seniai būtų nugvelbę“. Pavydas bambą graužia? Dar kiti mano, jog vydmantiškiams bažnyčia - išvis nereikalinga, nes netoli – Kretingos ir Palangos bažnyčios. Kaimo bendruomenės pirmininkė Augustina Urbienė įsitikinusi, jog Dievo namų niekada nebuvo ir nebus per daug. Žmonėms nepatogu vykti į Palangą, nes nėra kur pastatyti automobilių. O be to, kodėl žmonės turi važiuoti melstis kitur, jeigu net mažesni kaimai turi savo šventoves, mano ji. „Kaimo bendruomenė ir parapijiečiai – juk tie patys vydmantiškiai, ir problemas mes sprendžiame drauge. Pernai sutarėme, kad už lėšas, gautas už Liepynės vėjo jėgainių statytojų skirtą kompensaciją, bus atnaujinta tvora aplink kryžių. Galėtume ir bendrai susikooperavę apželdinti erdves, - kalbėjo A.Urbienė. - Gal kažkam šiandieną pavydas bambą graužia, kad bažnyčia turi žemės patogioje vietoje“. Vydmantiškių problemas gerai žinantis pedagogas bei rajono Savivaldybės tarybos narys Darius Petreikis taip pat mano, kad Vydmantams bažnyčia – reikalinga: „Vydmantai – stambiausia Kretingos rajono gyvenvietė, be to, esanti prezentacinėje vietoje – pakeliui į Palangą. Man netgi atrodo nenormalu, kad ji neturi savo bažnyčios. Nes bažnyčia – tai tos pačios bendruomenės centras, vienijantis pačią bendruomenę. Ir bažnyčia turi būti iškilus didingas pastatas, neprilygstantis gyvenamųjų namų dėžutės".
|
|
