Pagerbė žmonių širdžių šventąjį

Jokūbaviškių sveikuolių klubas „Atrask save“ atšventė 240-ąjį pranciškonų kunigo, gydytojo bei botaniko Jurgio Pabrėžos gimtadienį. Jokūbaviškės kartu su sveikuolių klubu „Žolinčių akademija“ aplankė J.Pabrėžos kapą, prisiminė pranciškono gyvenimo būdą bei gerus darbus, už kuriuos kretingiškiai jį vadino ir tebevadina šventuoju.

Sveikuolių klubų „Atrask save“ ir „Žolinčių akademija“ narės apsilankė senosiose Kretingos kapinėse – čia moterys žolynų vainiku papuošė Jurgio Pabrėžos kapą.

„Kretingos apylinkėse kunigas Jurgis Pabrėža buvo laikomas šventuoju: jis padėjo daugybei žmonių – vyrai ir moterys sunegalavę ateidavo pas brolį pranciškoną prašyti pagalbos ir patarimų. Medicinos ir botanikos žinių turėjęs kunigas neatstumdavo nė vieno. Besidominčius J.Pabrėžos gyvenimu iki pat šiol stebina jo uolumas bei energija tarnauti žmonėms ir mokėjimas Dievą įdiegti kituose“, - J.Pabrėžos atminimui skirtoje popietėje kalbėjo šventėje viešėjusi „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė.

Kartu su Jokūbavo sveikuolėmis ji sausio 15 dieną – būtent tądien 1771 metais Skuodo rajone gimė J.Pabrėža – apsilankė senosiose Kretingos kapinėse. Čia esantį botaniko kapą sveikuolės papuošė žolynų vainiku.

Vienam iškiliausių XIX amžiaus šviesuolių klubo „Atrask save“ narės skyrė specialią popietę, kurioje dalijosi mintimis apie žmogų, kuris siekiantiems sveikuoliško gyvenimo tapo tvirtu pavyzdžiu.

„Tapęs broliu pranciškonu, Jurgis Pabrėža pasiryžo tapti ramiu ir mandagiu. Jis sakydavo, kad ramybė padedanti kovoti su vidiniu nerimu. Todėl viską darydavo be staigių judesių, kalbėdavo apgalvodamas žodžius ir stengėsi spinduliuoti vidine darna bei ramybe. Mandagumą brolis pranciškonas taip pat vadino vienu iš sveikatos šaltinių“, - pasakojo D.Kunčienė.

Ji prisiminė skaičiusi, kad J.Pabrėža, ugdydamas valią ir sveikatą, miegodavo tik nustatytu laiku, anksti keldavosi, stengdavosi nepasiduoti ir nepastebėti mažų negalavimų.

Puikios sveikatos broliui pranciškonui reikėjo ne tik kad galėtų tinkamai vykdyti Dievo tarno pareigas, bet kad savo biologiniais bei medicininiais atradimais galėtų dalintis su kitais.

„Norėdamas padėti vargšams, kurie negalėjo sau leisti nusipirkti vaistų ar apsilankyti pas gydytoją, Jurgis Pabrėža pradėjo domėtis įvairiomis žolėmis. Gamtą jis mylėjo jau nuo pat vaikystės, tačiau Vilniuje studijavęs medicinos, biologijos, chemijos dalykus, šias žinias jis galėjo pritaikyti gydydamas žmones“, - sakė D.Kunčienė.

Pasak jos, J.Pabrėža padėdavo ne tik medicininiais patarimais, bet ir itin iškalbingais bei vaizdingais pamokslais. Juos sakydamas brolis pranciškonas Kretingos apylinkės žmones mokė, kaip svarbu yra būti nuolankiems, besilaikantiems tradicijų ir pamaldiems.

J.Pabrėža itin akcentuodavo girtuoklystę – šią ydą jis vadino visų nuodėmių motina ir mėgdavo sakyti, kad vynas sukurtas ne nusidėjimui, o lengvam linksmumui ir vaistams.

Savo parapijiečius brolis pranciškonas itin kantriai ir primygtinai pratino prie higienos – praustis ir laikytis švaros namuose. Jis žmones mokė, kad fizinė ir dvasinė švara yra patys svarbiausi dalykai.

Yra išlikę prisiminimų, kad Jurgis Pabrėža negaluojančius vyrus priimdavęs savo žolėmis kvepiančioje celėje – čia duodavęs papypkiuoti žolelių. Moterims gi į celę įžengti būdavo nevalia – pas jas gydytojas leisdavęsis pats.

„Jei ligonis skųsdavęsis sąnarių skausmais, Jurgis Pabrėža pusei metų duodavęs miltų, žolelių ir liepdavęs iš jų kepti paplotėlius. Du paplotėliai per dieną – tokios buvo tų laikų tabletės. Paplotėlius brolis pranciškonas liepdavo valgyti du kartus per dieną, užsigeriant žolelių arbata. Ir būtinai reikėdavo nepamiršti maldos – ji ir meilė Dievui bei gyvenimui, pasak Jurgio Pabrėžos, yra geriausi vaistai nuo visų negalavimų. O visa kita – tik priedas“, - kalbėjo D.Kunčienė.

Ji Jurgio Pabrėžos pasekėjoms, siekiančioms sveiko gyvenimo būdo, palinkėjo eiti teisingomis brolio pranciškono pėdomis ir jausti nepaprastą dvasią, kurią Kretingos krašte paliko žmonių širdžių šventasis.

Pasak brolio pranciškono Bernardo, J.Pabrėžą, net ir praėjus šimtmečiams, iš naujo atranda vis daugiau žmonių.

„Savo gyvenimu, darbais, stebuklais Jurgis Pabrėža prakalbina žmonių širdis. Jie myli šį brolį – tai galima suprasti matant, kiek žmonių meldžiasi prie jo kapo ir paminklo, kiek žvakių uždegama šiam iškiliam kunigui, botanikui, gydytojui“, - sakė brolis Bernardas.

• Rašyti komentarą (2)