|
|
|
Padvarių globos namuose daugėja žmonių su proto negalia
Padvarių globos namuose, ligi šiol - buvusiame pensionate, sparčiai kinta gyventojų kontingentas: ištuštėjusias senų vienišų žmonių vietas dabar dažniau užima proto bei psichikos negalią turintys jauni asmenys. Dėl to įvyko pokyčių ir tarp globos namų darbuotojų bei įstaigos aplinkoje. Padvarių globos namų direktorės Rimos Narmontienės žodžiais, įstaigos tvarka bei labiausiai - kontingentas pasikeitė pernai liepą, pasikeitus jų steigėjui - iš Klaipėdos apskrities ją perėmus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. „Mūsų globos namuose dabar apgyvendinami darbingo amžiaus asmenys, kuriems dėl proto negalios ar psichikos sutrikimų nustatytas nuo 0 iki 40 proc. darbingumo lygis bei pensinio amžiaus žmonės su sunkia negalia“, - teigė R.Narmontienė. Tačiau proto negalią turinčių jaunų ir senų ligotų žmonių santykis – nevienodas: 2010 m. Padvarių globos namuose gyveno 154 asmenys su psichine ar proto negalia ir 89 žmonės su sunkia negalia. Per antrąjį 2010 m. pusmetį buvo priimti 25 darbingo amžiaus asmenys su proto arba psichikos sutrikimais. Daugėja ir neveiksnių asmenų – pernai jų buvo 34, - kurie turi teismo paskirtus savo globėjus. „Įstaigoje yra 230 vietų, įprastai visų nebeužpildome, - sakė R.Narmontienė. - Gyventojų mirtingumas kol kas yra labai aukštas: pernai mirė 49 asmenys, arba penktadalis globos namų gyventojų. Kone visi – senyvo amžiaus ir ligoti žmonės“. Šiuo metu Padvarių globos namuose gyvena 221 asmuo: 107 vyrai ir 114 moterų. Nuo 2011 m. sausio sumažintas ir darbuotojų skaičius: pagal įstatymą dabar 2 globojamiems asmenims tenka 1 darbuotojas. Pernai dirbo 126 asmenys, šiemet liko 115. Pasikeitus įstaigos funkcijoms, labiausiai pakito asmens sveikatos priežiūros tarnyba: įsteigta nauja psichiatro pareigybė, 8 slaugytojoms teks įgyti psichikos sveikatos slaugytojų licencijas. Proto negalią turintiems žmonėms palaipsniui įsikuriant Padvarių globos namuose, teko perorientuoti ir patalpas: buvo įkurti atskiri skyriai vyrams bei moterims. „Pastebėjome, kad dėl jaunų vyrų kilo pavojus kitų žmonių, ypač jaunų moterų, saugumui“, - sakė direktorė. „Tačiau gyvenvietėje incidentų, sukeltų asmenų su psichikos negalia, neturėtų padaugėti. Gyventojai jau yra pripratę prie žmonių su negalia: nemažai padvariškių dirba mūsų įstaigoje - darbuotojai ir gyventojai gerai pažįsta vieni kitus. Be to, labai sunkūs psichikos ligoniai vieni, be palydos, į lauką neišleidžiami“, - tvirtino R.Narmontienė, paklausta apie galimus incidentus Padvarių gyvenvietėje. Anot jos, tvarkos problemos pačioje įstaigoje taip pat - skirtingos dėl gyventojų kontingento įvairovės. Policiją dažniausiai tenka kviesti trečiojo korpuso gyventojams senbuviams, turintiems žalingų įpročių. O pirmame ir trečiame korpusuose gyvenantiems žmonėms su psichikos negalia policijos pagalbos dažniausiai prireikia paūmėjus ligai ir vežant į psichiatrinę ligoninę. Daugėjant jaunų žmonių, jos žodžiais, labai trūksta užimtumo patalpų ir privatumą saugančios erdvės. Jas ketinama įkurti buvusiuose tarnybiniuose butuose. Globos namų gerovei kelti yra rengiami įvairūs projektai. Šių metų liepą turėtų būti įgyvendintas Europos Sąjungos finansuojamas pirmojo ir trečiojo korpusų išorinių sienų apšiltinimo projektas. Pernai Finansų ministerijai teiktą, tačiau nelaimėtą projektą dėl poilsio zonos įrengimo ketinama pakartoti ir šiemet. „Jauniems žmonėms reikia sporto aikštyno bei jaukios poilsiavietės, nes dabartinė aplinka yra pritaikyta labiau seniems žmonėms“, - tvirtino R.Narmontienė. Be Padvarių globos namų Lietuvoje dar dviejų įstaigų - Utenos ir Zarasų rajonuose - paskirtis tokia pati: kartu su psichinę negalią turinčiais žmonėmis jose gyvena ir pensinio amžiaus asmenys su specialiaisiais poreikiais.
|
|
