|
|
|
Aruodai iššluoti, grūdų kainos neįkandamos
Stambiausia rajono įmonė “Kretingos grūdai” gali sustoti, ir 120 žmonių liktų be darbo, jeigu kasdieninė grūdų - pagrindinės žaliavos – paieška vieną dieną baigsis nesėkmingai. Nuo praėjusio rudens dvigubai pabrangusių grūdų Lietuvoje pašarų gamintojams tenka ieškoti kone su žiburiu. Pašarų gamintojai įspeisti į kampą ”Kretingos grūdų” vykdančiojo direktoriaus Stepono Baltuonio pastebėjimu, šiandieną pašarinių ir maistinių grūdų kainos beveik nesiskiria. Vakar rinkoje 1 tona miežių kainavo 200-205 eurus, t.y. 700 Lt, kviečių – 235 eurus, t.y. 810 Lt. Kai kurie supirkėjai už 1 toną kviečių jau siūlo 900 Lt, kai rudenį 1 t pašarinių grūdų kainavo apie 320-400 Lt. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo menkesnis grūdų derlius. Nemažą jo dalį, susigundę didesnėmis kainomis, ūkininkai pardavė į užsienį, Europos Sąjungos šalis. Oficialios statistikos, koks tas derlius buvo iš tikrųjų, nėra, kaip ir neaišku, kiek jo ūkininkai dar turi. Grūdų pirkėjų nedžiugina pasaulio grūdų rinkos tendencijos – potvyniai nusiaubė pirmąjį šiuometinį Australijos javų derlių. Australija užima 10-15 proc. pasaulio grūdų eksporto. Potvyniai niokoja ir Pietų Amerikos žemdirbių laukus. Pašarų gamintojų situaciją Lietuvoje apsunkina ir apyvartinių lėšų stygius. “Anksčiau pirkdami grūdus gaudavome kelių mėnesių mokėjimo atidėjimą, dabar ūkininkams reikia mokėti avansu. Didžiausia problema, kad bankai neskuba skolinti apyvartinėms lėšoms, o ir skolina itin nepalankiomis sąlygomis”, - sakė S.Baltuonis. Mėnesiui “Kretingos grūdai” gamybai sunaudoja 4-5 tūkst. tonų pašarinių grūdų, kurių vertė - apie 4 mln. Lt. Be grūdų pašarams gaminti yra būtinos kitos žaliavos, už kurias tiekėjai irgi prašo apmokėti avansu. Direktoriaus teigimu, įvertinus viską - apyvartinių lėšų mėnesinis poreikis įmonei siekia nuo 10 iki 15 mln. Lt. Su “Kretingos grūdais” yra susiję Lietuvoje veikiantys 6 paukštynai ir 5 kiaulių kompleksai, kurie per mėnesį sunaudoja apie 5-6 tūkst. tonų įmonės pagamintų kombinuotųjų pašarų. “Savo įmones pašarais aprūpiname pirmiausia, laisvai prekybai atiduodame tą, kas belieka”, - sakė S.Baltuonis. Direktorius pažymėjo, jog pašarai, nors ir pabrangę 40 proc., parduotuvėse neužsiguli.
Kuo šiandieninė situacija grūdų rinkoje gresia gyvulių bei paukščių augintojams ir mums – mėsos valgytojams, S.Baltuonis nesiryžo prognozuoti, tik pažymėjo, jog Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija, kuriai priklauso ir “Kretingos grūdai”, Lietuvos paukštininkystės ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos dėl padėties gyvulininkystės ir kombinuotųjų pašarų pramonės sektoriuose kreipėsi pagalbos į šalies Vyriausybę, Seimą. “Jeigu artimiausiu metu nebus imtasi ryžtingų veiksmų apsirūpinti pigesniais pašariniais grūdais, dauguma gyvulininkystės ir kombinuotųjų pašarų gamybos įmonių žlugs, šalyje atsiras dar apie 10 tūkst. bedarbių, valstybės biudžetas negaus apie 500 mln. Lt pajamų”, - teigiama kreipimesi ir prašoma kreiptis į Europos Komisiją, kad laikinai – iki 2011 m. spalio 1 d. - suspenduotų pašarinių grūdų importo iš trečiųjų šalių muito mokesčius. Nugarą atsuko ir ūkininkai ”Kretingos grūdai” pinigų už grūdus nemokėjo, išvežėme tiems, kurie mokėjo. Pardaviau pigiau – po 500 Lt už toną. Pasilikau tik sėklai”, - “Pajūrio naujienoms” sakė grūdines kultūras auginantis rajono ūkininkas Virginijus Čėsna. Kitas stambus grūdų augintojas Stasys Sandaras iš Rūdaičių prisipažino, jog “Kretingos grūdams” paskutinių grūdų irgi nepardavęs. “Prašė, gal ir būčiau pardavęs, bet kad laiku neatsiskaito”, - sakė jis. S.Sandaras, paskutinius grūdus pardavęs po 730 Lt už toną, gailėjosi, kad paskubėjo ir “prametė” po 100 Lt. S.Sandaro šeimos ūkis javus augina apie 500 ha plote. Pernai derlius buvęs neblogas – apie 4 t iš 1 ha. Ūkininkas turi pasistatęs 2 tūkst. tonų talpos grūdų saugyklą. Grūdų saugyklą statys ir V.Čėsna. Ūkininkai tikino, kad patys grūdų supirkėjai juos privertė turėti grūdų saugyklas ir grūdus parduoti palankiausiomis, o ne supirkėjų diktuojamomis kainomis. “Grūdų nepirko, pinigų nemokėjo. Po dvi paras dar eilėje stovėjom, kad grūdus priduotume”, - nuoskaudą išliejo V.Čėsna. Kalakutų fermą Kalniškiuose turintis ūkininkas Vladas Baltuonis apie neįkandamą grūdų kainą sakė: “Siaubas – 800 Lt už toną! Gerai dar, kad savo grūdų užsiauginau, gal iki kito derliaus ištempsiu”. V.Baltuonis įsitikinęs, kad dėl grūdų stygiaus kalta ir mūsų šalies valdžia. “Kokia “turtinga” valstybė esame – grūdus išvežėme. Rusijoje irgi nederlius buvo, tai V.Putinas pasakė – grūdų neišvežti. Mes gi pardavėm prancūzams, kurie po 10 t iš ha prikulia. Pamėgink dabar Lietuvoje kiaulę auginti, kai tokie brangūs pašarai. Todėl mėsa ir plūsta iš svetur, o mes šaukiame, kad darbo neturime”, - piktinosi žemdirbys.
|
|
