|
|
|
Atsvara skaičiams - poezija
Baubliuose gyvenanti Ona Navajauskienė aplinkinių žinoma kaip gera skaitovė. Kretingos kultūros centro Baublių filiale kartais jai tenka pravesti renginius. Šį pavasarį bus trisdešimt metų, kai vyras Valdevinas Oną parsivežė gyventi į Baublius. Jos vaikystė prabėgo gražiame gamtos kampelyje – Širvintų rajone, vienkiemyje prie vaizdingos Širvintos upės. Dar mokykloje jai puikiai sekėsi lietuvių kalba ir matematika. Ir tai esantis ne tik jos, bet ir ją mokiusių mokytojų nuopelnas. Būdama paaugle, kaip ir dauguma kitų tokio amžiaus mergaičių, ji net rašė eiles bei dienoraštį. Baigusi mokyklą buvusioje Žemės ūkio akademijoje pasirinko studijuoti ekonomikos specialybę. Bijodama „paskęsti“ skaičiuose, nepamiršo ir literatūros – su malonumu mokėsi eilėraščius, poemas. Išmokti eilėraščiai anksčiau lįsdavo į galvą net dirbant paprastus ūkio darbus. Dabar eilėraščiai atmintyje atgyja esant nemigai ar norint nuvyti blogas mintis. Dar mokydamasi mokykloje Ona pamėgo Salomėją Nėrį, Kazį Binkį. Ji mėgsta tokius eilėraščius, kurie turi prasmę ir kurie paliečia žmogaus sielą. Renginio metu skaityti eilėraščius, poemas skatina tai, kad visada salėje vyrauja tyla – vadinasi, žmonės jos klausosi. Tai skaitovei ir yra didžiausias įvertinimas. Ką skaityti žmonėms – pasirenka pati. Ilgas ar trumpas tai kūrinys – nesvarbu. Svarbu - kad žmonėms jis būtų suprantamas. Taip vienam renginiui ji pasirinko ir Vlado Mozūriūno poemą „Legendą apie Vilniaus pilį“. Kiek atmintinai moka eilėraščių ar kitų kūrinių – niekada neskaičiavo. Pasak pašnekovės, Baubliuose yra nemažai talentingų žmonių, tačiau ne visada jie išdrįsta pasirodyti viešumoje. - Visada ima jaudulys prieš pasirodymą. Tačiau pradėjusi skaityti nurimstu, - sakė skaitovė. Pasak jos, - ką reiškia pasirodymo metu užmiršti tekstą, jai nėra tekę patirti. Laisvalaikiu O.Navajauskienė mėgsta skaityti. Šis pomėgis taip pat išlikęs nuo vaikystės. Dabar jos mėgstamiausios knygos – detektyvai. Viena iš mėgstamiausių autorių – Aleksandra Marinina. Pašnekovė teigė, jos knygose randanti gerų minčių, pamąstymų. Pradėjus skaityti gerą knygą - sunku nuo jos atsitraukti: ji tiesiog užkrečia, todėl net kai kuriuos darbus laikinai tenka atidėti į šalį. Pati mėgdama skaityti, meilę knygoms ji bando perduoti ir savo anūkams – mielai jiems skaito pasakas, eilėraščius. Nors O.Navajauskienė kasryt į darbą Kretingos rajono Savivaldybėje, kur dirba buhaltere, važinėja iš Baublių, vargo nejaučia. Nuo vaikystės įpratusi prie gamtos, ji džiaugiasi gyvendama kaime ir visai nebeįsivaizduoja, kaip reikėtų išsitekti mieste daugiabutyje. Jos nuomone, baubliškiai – nuoširdūs žmonės, ir jai atvykus iš kito krašto nebuvo sunku pritapti. - Dar studijuojant bendrabučio kambaryje teko gyventi su žemaite, aukštaite, dzūke ir suvalkiete, todėl žemaičių tarmė nebuvo man svetima, - sakė pašnekovė.
|
|
