Eilėraštis – lyg rašančiojo širdies kardiograma

Poetas, TV laidų prodiuseris ir sporto komentatorius Marijus Budraitis nuo šiol yra pažįstamas ir kretingiškiams lyrinio žodžio mylėtojams - Kretingos Motiejaus Valančiaus bibliotekoje jis pats pristatė savo debiutinę poezijos rinktinę „Naktigonė“.

„Kretinga man – labai romantiška vieta: vos įvažiavus pasitinka labai gražiai apšviesta bažnyčia, ji - ir vienuolyno širdis. Gyvenate labai gražioje žemėje“, - atskubėjęs į susitikimą su kretingiškiais pasidžiaugė poetas ir pramogų pasaulio atstovas Marijus Budraitis.

Žaidėjas su žodžiais

Smėlio spalvos popieriuje išspausdinta 150 eilėraščių talpinanti rinktinė – tarsi pavyzdinis leidinys, kuriame yra keletas priešlapių. Istoriškai priešlapiai būdavo skirti tam, kad verčiant lapus, kol prieinama ligi teksto, apsivalydavę skaitytojo pirštai. Tai - tarytum simboliškas aktas: žmogus paima knygą švariomis rankomis. Tai – ir priminimas, kad eilėraštis prilygsta kūrėjo apsinuoginimui prieš skaitytoją.

„Eilėraštis yra lyg rašančiojo širdies kardiograma: tąsyk aš mąsčiau taip, kaip buvau įkvėptas. Skaitytojui, lyg gydytojui, ji gali ir nepatikti, bet yra tokia ir - ne kitokia“, - akcentavo M.Budraitis. Susitikimuose su skaitytojais, jis tvirtino, niekuomet neskaitantis tų pačių eilėraščių.

Kretingiškiams parinktos jo eilės aprėpė plačią jausmų, bendravimo, žmogaus ir gamtos pajautimo gamą.

„Per daug vienadienių karalių, tik laiškų visuomet per mažai. Jei nebegali pats sau padėti, kokia šiai žemei iš tavęs nauda? ...atsisės ant akmens, pažiūrės į akis visos nuskriaustos naktys ir dienos“. Tai tik kelios M.Budraičio eilių nuotrupos. „Jeigu iš šio vakaro išsinešite bent vieną jums patikusią frazę, aš būsiu labai patenkintas“, - sakė jis.

Ir nevadino savęs poetu, o tik – žaidėju su žodžiais: “Ar žmogus yra poetas, galima pasakyti po 30 - 40 metų, jei kažkas, atėjęs į biblioteką, atsivers tavo knygą ir pasakys – gražu, įdomu“.

„Naktigonė“ - pasąmonėje užkoduotas žodis: žmonės geriausiai jaučiasi gamtoje, vakare prie laužo ar žvejyboje. Tada jie būna atviri, be kaukių ir labiausiai panašūs į save. Viršelyje – nuotrauka iš Izraelio, vaizduojanti besiliečiančias dviejų medžių šakas, tarsi įsimylėjėlius“, - savo pirmąją išleistą knygą apibūdino iš Šilutės kilęs poetas.

Takoskyra į pramogų pasaulį

M.Budraitis pasidžiaugė, kad išleisti pirmąjį poezijos „kūdikį“ jį, keliaujantį pramogų pasaulio žmogų, paskatino Šilutės Frydricho Baraičio bibliotekos vedėja Dalia Užpelkienė.

„Mano gyvenimas – įdomus, aš nuolat esu „ant ratų“. Per metus tenka pravesti apie 100 solidžių renginių: priėmimus Prezidentūroje, country muzikos festivalius, buriuotojų fiestas. Tenka daug bendrauti su žinomais žmonėmis, garsiais dainininkais. Kartais gyvenimas pateikia netikėtų akibrokštų – ilgus metus „Vairo“ dainininkui Edmondui Čivinskui kūriau dainų tekstus, ir man pačiam teko skaityti eilėraštį prie jo kapo“, - atviravo poetas.

Pirmąjį eilėraštį parašęs dar penktoje klasėje, šalies Rašytojų sąjungos anksti buvo pastebėtas kaip jaunas ir perspektyvus poetas. Poezijos grandų Sigito Gedos ir Jono Strielkūno numylėtinis vienerius metus studijavo literatūrą, tačiau ją metęs, nuėjo į krepšinio bei pramogų pasaulį.

M.Budraitis atviravo, jog pramoginė Lietuva yra protekcijų kraštas, - tekstus garsiems dainininkams rašo 4 autoriai: Gintaras Zdebskis, Birutė Sagaitytė, Arūnas Valinskas ir jis. Ilgokai užtrukę, kol M.Budraičiui atsirado takoskyra į tą ratą.

„Pramogų virtuvė – specifiška: kas tinka vienam atlikėjui, netinka kitam. Kiekvienas jų turi savo mėgstamą žodyną, kuriame sukasi apie 100 pagrindinių žodžių“, - teigė tekstų autorius.

Kiekviena eteryje besisukanti daina, anot jo, per metus atneša tūkstančius litų: „Kas mėnesį atsiunčiama išklotinė, kurioje nurodyta, kur, kada, kiek sykių skambėjo tavo dainos. Būna metų, kai už tas dainas gaunu „chaliavų“ pinigų – po 10-13 tūkst. Lt“, - neslėpė M.Budraitis.

Marijaus Budraičio tekstais parašytas dainas dainuoja: žinomi šlagerių karaliai - Simonas Donskovas, Žilvinas Žvagulis ir Birutė Petrikytė; solistai - Gytis Paškevičius, Ovidijus Vyšniauskas, Giulija, Kęstutis Jablonskis, Irena Starošaitė; Lietuvos grupės – “Jonis“, „Vairas“, „Tabasko“, „Nerija“, „Patruliai“, „Blogos mergaitės“, „Saulės vaikai“, „Svirplys“, „Dreams“.

M.Budraičio ir Artūro Anusausko daina „Duok man“ buvo įtraukta į Pasaulio lietuvių dainų šventės repertuarą. Kartu su grupe „Vairas“ jis sukūrė Pasaulio lietuvių sportinių žaidynių, vykusių Šiauliuose, himną. Jo eilėmis sukurtas himnas tarptautiniam oro balionų festivaliui, kurį atliko Veronika Povilionienė.

• Rašyti komentarą (1)