|
|
|
Nauja valdžia gaus plonesnę piniginę
Beveik 5 mln. Lt – tiek pagal Finansų ministerijos kontrolinius skaičius 2011 metams mažinamos Kretingos rajono savivaldybės biudžeto planuojamos pajamos lyginant su 2010-ųjų įplaukomis, kurios pasiekė 90 mln. 295,6 tūkst. Lt. Dar didesnio negu pernai nepritekliaus biudžetą iki šių metų vasario 24 d. turės patvirtinti dabartinė, kadenciją baigianti Savivaldybės taryba, o vykdyti biudžeto planą jau teks vasario 27 d. išrinktai naujai rajono Savivaldybės valdžiai. - Turėsime gerokai pasukti galvas, kaip suplanuoti rajono Savivaldybės biudžetą, kai pinigų dar mažiau negu pernai. Ateinančią savaitę meras Juozas Mažeika kviečia tarybos komitetų pirmininkus, kad numatytų pagrindinius biudžeto išlaidų prioritetus, juos turėdami administracijos specialistai pradės rengti 2011-ųjų biudžeto projektą. Dirbti nebus lengva, - teigė Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis, kuris kartu su Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėju Gvidu Jonausku sutiko “Pajūrio naujienoms” apžvelgti Savivaldybės planuojamą 2011 metų biudžetą, darbus, kuriems neužteks biudžeto lėšų ir jų teks skolintis, kitus Savivaldybei nusimatančius finansinius iššūkius. Skaudžiai biudžeto įplaukų sumažėjimą turėtų pajusti aplinkai skiriamų pinigų naudotojai. Iš aplinkos lėšų mokami atlyginimai švietimo įstaigų aptarnaujančiam personalui, rajono kultūros, socialinių paslaugų įstaigų, taip pat Savivaldybės administracijos darbuotojams, apmokama už šių įstaigų sunaudotą elektros energiją, vandenį, šilumą. Pernai aplinkos lėšų buvo išleista 41 mln. Lt, šiemet šiai reikmei numatoma tik 34 mln. 400 tūkst. Lt. Šiemet didėja iki 9 mln. 212,3 tūkst. Lt biudžeto išlaidos socialinei paramai, kuriai pernai teko apie 6 mln. Lt, o metų pradžioje buvo suplanuota 3 mln. 823 tūkst. Lt. Daugiau numatoma skirti ir išleisti mokinių nemokamam maitinimui (nuo 1 mln. 800 tūkst. Lt 2010 m. iki 2 mln. 196 tūkst. Lt 2011 m.). “Daugėja socialiai remtinų žmonių, mažas pajamas gaunančių šeimų, kurioms priklauso pašalpos, kompensacijos”, - paaiškino G.Jonauskas neišvengiamą išlaidų socialinei paramai didėjimą. 2011-ųjų Savivaldybės biudžete pastebimai daugiau – iki 410,5 tūkst. Lt (nuo 79,6 tūkst. Lt 2010 m.) iš valstybės biudžeto planuojama skirti bedarbių užimtumui – viešiesiems darbams. Įvertinus tai, kad panašiai tiek pat dar turėtų prisidėti Darbo birža – pinigų suma viešiesiems darbams turėtų siekti apie 1 mln. Lt. 2011-ųjų Savivaldybės biudžete nėra pinigų projektams, kurie vykdomi ES lėšomis, kofinansuoti. “ES projektams kofinansuoti Savivaldybei teks skolintis. Tą patį turės daryti ir kitos šalies savivaldybės, Kretingos savivaldybė nėra išimtis”, - teigė V.Černeckis. G.Jonauskas patikino, jog Savivaldybės skolinimosi limitas dar nėra išnaudotas ir kad Savivaldybė dar gali skolintis 8 mln. Lt. Brangiausi rajone ES lėšomis vykdomi projektai, kuriems reikalingas Savivaldybės kofinansavimas: Darbėnų gimnazijos ir Grūšlaukės pagrindinės mokyklos ir vaikų darželio renovacija – apie 1 mln. Lt reikia kofinansavimui; Darbėnų ir Kūlupėnų centrinių aikščių sutvarkymas – reikia po 690 tūkst. Lt kiekvienos aikštės projektui kofinansuoti; Kartenos kultūros namų renovacijai kofinansavimo lėšos - 105 tūkst. Lt (ES skyrė 1 mln. Lt); Salantų kultūros centro renovacijai - 244 tūkst. Lt (ES skyrė 900 tūkst. Lt); Kretingos dvaro pirmojo (žmonių vadinamo trečiuoju) tvenkinio išvalymui kofinansavimo lėšos - 63 tūkst. Lt (ES projektui skyrė 565 tūkst. Lt); Kretingos pietinio rajono J.Basanavičiaus, J.Šimkaus, P.Paulaičio ir Mėguvos gatvių rekonstrukcijai kofinansuoti - apie 0,5 mln. Lt (ES projektui skyrė 3 mln. 373 tūkst. Lt); rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai (Kretingos, Salantų, Vydmantų nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija, Salantų ir Vydmantų vandentiekio bei nuotekų tinklų plėtra) kofinansuoti - 1 mln. 929 tūkst. Lt (ES projektui skyrė 18 mln. 500 tūkst. Lt). V.Černeckis pastebėjo, jog išvardyti ir likę nepaminėti, mažesnės vertės ES finansuojami projektai yra suplanuoti, patvirtinti šios kadencijos Savivaldybės tarybos. Atsisakiusi kofinansuoti (skirti numatytą savo lėšų dalį) Savivaldybė netektų ES skiriamų lėšų. G.Jonausko teigimu, 2011 metų Savivaldybės biudžetui didžiulis iššūkis yra padidintas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) iki 19 mln. Lt (nuo buvusio 12 mln. Lt 2010-aisiais) surinkimo planas. GPM – tai mokestis, kurio didžioji dalis Savivaldybei atitenka tiesiogiai. Pernai ši dalis buvo 73,47 proc., šiems metams Seimas ją sumažino iki 61,6 proc., t.y. daugiau atseikėjo šalies biudžetui. Taigi pagal valstybės centrinės valdžios apetitą, tam, kad Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje 7 mln. Lt daugiau būtų surinkta GMP, turėtų gerokai išaugti dirbančiųjų skaičius bei padidėti dirbančiųjų atlyginimai. Tačiau, kaip pastebėjo G.Jonauskas, vien dėl aplinkos lėšų sumažinimo rajono Savivaldybei yra pavojus sumažėti ir GPM surinkimui į biudžetą.
|
|
