|
|
|
Psichologas patarė siekti būti ne tobulais, bet gerais tėvais
Dešimt metų dirbęs su vaikais, patyrusiais prievartą bei smurtą ir įvairiuose teismuose apgynęs maždaug 700 vaikų teises, garsus Lietuvos psichologas Evaldas Karmaza pakeitė darbo pobūdį – jis pradėjo dirbti su šeimomis. „Tam, kad vaikas atsitiestų po patirtų smūgių, jam reikia ne tiek psichologo, kiek motinos ir tėvo dėmesio“, - tvirtino Kretingos rajono mokyklų tėvams užsiėmimus apie pozityvią tėvystę pravedęs Psichodramos ir ekspresyviosios terapijos instituto psichologas E.Karmaza. Reabilitavo „beržinę košę“? Nors Lietuvoje jau 7 metus veikia įstatymas, draudžiantis tėvams taikyti fizines bausmes savo vaikams, E.Karmaza iš pradžių šokiravo klausytojus, paprašęs pakelti rankas tuos, kurie vaikystėje negavo „beržinės košės“. Iš 200 tėvų pakilo 6 rankos. O paprašius pakelti rankas, kurie, gavę diržo, užaugę jaučiasi nenormalūs, nepakilo nė viena ranka. Kai psichologas paklausė tėvų, kas mano, kad, nežalojant vaiko, retkarčiais galima jam skirti fizinę bausmę, rankas pakėlė visa salė. Paauglių, anot E.Karmazos, taip pat buvo teirautasi: ar galima duoti diržo, jei vaikas pavogė 100 Lt, šie atsakė – galima, o parėjus namo 1 val. nakties, taip pat – galima. Psichologiniai tyrimai rodo, jog, gavę „beržinės košės“, vaikai tampa paklusnesni. „Sugrįžtate po darbo namo, prieangyje - išmėtyti batai, o vaikas – prie kompiuterio. Tie vaikai, kurie yra gavę diržo, paprašyti susitvarkyti pakyla bematant. O negavusieji diržo, primena filosofų būrelį: „mano batai gerai padėti“, „aš tuoj“, „palauk“ ir pan. Taigi jeigu norite, kad vaikas jūsų klausytų, neišvengsite lengvų fizinių bausmių – diržo ar rykštės“, - tvirtino E.Karmaza. Tačiau yra ir šalutinis šių bausmių poveikis, kuris išsyk nepastebimas, bet išlenda vėliau. Vaikų, negaunančių fizinių bausmių, fizinis kontaktas – artimesnis: jie atsisėda tėvams ant kelių, prisiglaudžia. O gaunantys „beržinės košės“ savo jėgą linkę demonstruoti prieš jaunesnius brolius, seseris, konfliktus kieme spręsti kumščiu ar spyriu. „Todėl, padėję ant svarstyklių 1 „už“ ir 10 „prieš“, geriau ieškokite kitokių bausmių savo vaikui, vengdami fizinių“, - akcentavo E.Karmaza. Bausmė turi būti taikoma iškart Bausmė, anot psichologo, neturi būti atidėliojama, o taikoma iškart. Nes vaiko laikas eina lėčiau negu suaugusiojo: mes sveikinamės rytą ir vakarą, o vaikas gali kas pusvalandį. Jei vaikui liepiama išsėdėti valandą, po 15 min. jis pakils, tarytum valanda jau praėjusi. Bausmė būtinai turi būti nukreipta į vaiko elgesį, o ne į nuomonę apie patį vaiką. „Negalima sakyti: ak, tu, gyvuly, debile, ir pan. Tuomet pradeda veikti Pigmaliono efektas - savaime išsipildanti pranašystė: jeigu pusmetį vaiką vadinsite debilu, vyrą – gyvuliu, o žmoną – ožka, jie taip ir pradės elgtis“, - tvirtino E.Karmaza. Vaikus veikia ne viena didelė, bet mažos ir smulkios bausmės, beje, - pasikartojančios. E.Karmaza pademonstravo pavyzdį: „Tarkim, nusižengė jūsų sūnus. Jūs jį pasikviečiate, kad nematytų kiti broliai ar seserys, ir sakote: „Justai, aš tau duosiu 5 pastabas. Justai, tu kaip sūnus esi labai šaunus, bet man nepatinka, kad tu grįžti vėlai. Ieškok būdų, kad toks elgesys nesikartotų“. Kitą rytą vėl: „ Justai, koks tu sūnus? Šaunus, bet ką ketini daryti, kad tavo elgesys nesikartotų. Ir taip 5 rytus primenant bausmę, sūnus apie ją nebenorės nei girdėti, nei nusižengti“. Nebijokite kartoti bausmių, akcentavo psichologas, ir pateikė palyginimą su 5 cm storio ledu: pirmąsyk pakaitinus ledo gabalą, jis nutirps iki 4 cm, antrąkart liks 3 cm, trečiąkart – 2 cm, kol galop jis pavirs vandeniu. Geriausia, jeigu bausmės su vaiku yra aptartos iš anksto, nes sutarimas yra tarsi magiškas dalykas, o nurodymas nuteikia priešiškai. Bausmės turi būti taikomos tik asmeniškai, nematant kitiems šeimos vaikams, tik pagirti reikia viešai. Nacionaliniai mūsų tėvų ypatumai Mūsų gyvenimo tempas padarė taip, kad nebeturime jėgų bendrauti su savo vaikais. „Mūsų tėčių nacionaliniai ypatumai: po darbo tėtis – klest ant sofos. Skirtumas tik tas – su alumi ar be jo. O mamą vaikas atranda virtuvėje arba skaitančią knygą. Sugebame tik bepaklausti vaiko: ar paruošei pamokas, ar pavalgei, kur buvai, kada grįši. Dar - liepti parodyti pažymių knygelę“, - vaizdingai kalbėjo psichologas. Tai – nusišalinęs bendravimas su vaiku: galima sėdėti šalia, bet būti labai toli nuo jo. Mūsų kasdieninis bėgimas turi labai daug šalutinio poveikio šeimos santykiuose. Tyrimai parodė, kad tėvai su vaikais perdien tebendrauja tik 7 min. Šeimose pasitaiko ir autoritarinio auklėjimo modelis, prilygstantis dresūrai. Jis būdingas policijos pareigūnų, karininkų bei pedagogų šeimoms. Tėvams E.Karmaza palinkėjo vaikus auklėti autoritetu, ir nesistengti būti tobulais tėvais, nes tuomet patiems gali tekti susitikti su psichologais. Užtenka būti tik gerais tėčiais. „Yra trys kertiniai akmenys. Pamatinis akmuo – tai susitarimai ir taisyklės šeimoje: tuomet vaikas sugrįš ne į butą, bet į šeimą. Antra: šeima stipri tuomet, kai ji turi tradicijas - tai, kas malonu visiems. Net socialinės rizikos šeimos girtauja kartu. Stipresnė yra ta šeima, kuri turi 1, o ne 5 televizorius“, - apibendrino psichologas.
|
|
