|
|
|
Krepšinis ir žinių troškimas nutiesė kelią į medicinos pasaulį
Dvidešimt penkerių Karolis Bauža, buvęs Kretingos pranciškonų bei Jurgio Pabrėžos gimnazijų mokinys ir JAV Belmonto abatijos universiteto studentas, šiandien – prestižinio Oksfordo universiteto Didžiojoje Britanijoje doktorantas, dirbantis mokslinį darbą medicinos imunologijos - vakcinologijos srityje ir kuriantis vakciną nuo maliarijos.
Eksperimentai su pelėmis K.Bauža jau antrus metus nemokamai studijuoja doktorantūrą Oksforde ir atlieka mokslinius tyrimus Edvardo Dženerio - mokslininko, išradusio raupų vakciną, vardu pavadintame institute. „Šiame institute dirba 60 žmonių komanda: vieni bando sukurti vakciną nuo vėžio, kiti – šiuolaikines vakcinas nuo gripo, tuberkuliozės. Aš dirbu tarptautinėje komandoje, išradinėjančioje vakciną nuo maliarijos“, - pasakojo per Kalėdas atostogų namo trumpam sugrįžęs Karolis. Savo kompiuteryje atvertęs laboratorinių darbų pavyzdžius, K.Bauža demonstravo iliustracijas ir vaizdingai pasakojo, kaip sukurtą vakciną jis išbando su pelėms: „Suleidžiama atitinkama dozė, ir kas 12 valandų stebima, kaip injekcija veikia gyvūnų organizmą. Po 60 valandų jau būna susiformavęs sisteminis parazitas, kuris iš kepenų iškeliauja po raudonuosius kraujo kūnelius“. Visą procesą reikia moksliškai pagrįsti, apdoroti imunologinių testų duomenis bei stebėjimus. Gautus rezultatus, anot jo, būtina publikuoti spaudoje. Po poros mėnesių kretingiškis ketina parengti spaudai savo pirmąjį mokslinį straipsnį apie maliarijos tyrinėjimus. Mokslas - darbas, o darbas - mokslas K.Bauža gauna mūsų šalies studentams neįsivaizduojamą kasmetinę stipendiją - 18 tūkst. svarų sterlingų arba daugiau negu 70 tūkst. Lt. Karoliui ją skiria Didžiosios Britanijos klinikinės medicinos institutas. „Tų pinigų man vienam tikrai užtenka, iš jų laisvai pragyventų net studentiška šeima“, - atviravo vaikinas. Karolio kasdienybė – skaityti straipsnius, mokytis ir dirbti mokslinį tiriamąjį darbą laboratorijoje. Tačiau dirbti tenka ir savaitgaliais. „Mano darbas yra mokslas, o mokslas yra darbas“, - akcentavo jis. Oksfordo universiteto sistema, anot jo, grindžiama individualiu darbu: domėtis ir dirbti savarankiškai. „Ten nėra paskaitų dėl paukščiuko, į užsiėmimus einama todėl, kad pačiam reikia žinių. Sukurtos labai geros sąlygos studentams: jeigu papildomai reikia žinių, universitetas apmoka kursus“, - teigė pašnekovas. Jis užsirašė mokytis medicinos statistikos: individualūs mokymai truks dvejus metus. Už juos kasmet bus sumokėta po 1,5 tūkst. svarų arba per 6 tūkst. Lt. Doktorantūros studijas K.Bauža turėtų pabaigti kitąmet. Po jų jis ketina dar 4 metus tęsti mokslus Oksfordo universitete, kur gilintų žinias atskirose – ginekologijos, chirurgijos, neurologijos – medicinos srityse. Krepšinio neapleido „Esu laimės vaikas, bet aš visada žinojau, ko noriu. Esu išsiugdęs tokią charakterio savybę – būti pirmas. Žinodamas kryptingai siekiu užsibrėžto tikslo. Kol kas man tai sekasi“, - dalykiškai kalbėjo vaikinas. Prieš kelerius metus krepšinis jam nutiesė kelią į JAV: žaidęs Palangos „Naglio“ komandoje, pabaigęs mokyklą, buvo pakviestas studijuoti į užatlantę. Išvykdamas jau turėjo tikslą – siekti medicinos studijų. Pasirinko mokytis ir žaisti krepšinį Belmonto abatijos universitete, įkurtame vienuolių benediktinų. Ketverius metus ten mokėsi medicinos ir psichologijos. Buvo pastebėtas ir įvertintas - Karolį pakvietė dirbti į JAV nacionalinės armijos medicinos centrą, kur jis ir susidomėjo maliarijos tyrinėjimais. Norėdamas įsitvirtinti, dirbo vasaromis - namo negrįždavo nė atostogų. „Man labai patiko medicina, žinojau, kad noriu panirti į jos gelmes. Po bakalauro studijų Belmonto universitete galvojau tęsti studijas JAV, bet jau būtų tekę pačiam nemažai mokėti už mokslą. Todėl ieškojau kitų kelių: užpildžiau internete paskelbtą Oksfordo universiteto anketą, sulaukiau kvietimo į pokalbį. Laimėjau konkursą, kuriame į 50 vietų pretendavo 500 stiprių specialistų iš Rusijos, Japonijos, Korėjos. Tačiau didžiausias barjeras jiems buvo prastos anglų kalbos žinios“, - sakė K.Bauža. Krepšinio, jis tvirtino, ir dabar neapleidęs: žaidžiąs už savo universiteto komandą, kuri šiemet tarp 50 Anglijos universitetų komandų pretenduoja į pirmąją vietą. „Pernai laimėjome trečią vietą. Šiemet mūsų komandą papildė slovėnas profesionalas ir 4 amerikiečiai, kurių ūgis – per 2 m“, - džiaugėsi Karolis. Vizija – tapti gydytoju akademiku Krepšinio dėka studijos JAV tapo prieinamos ir Karolio sesei Eglei. Abu pasekė ir savo tėvų – veterinarijos gydytojų Antano ir Dalios Baužų - profesiniu keliu. Eglė, Karolio žodžiais, buvo pakviesta mokytis ir žaisti krepšinį į tą patį miestą, kartu su broliu gyveno toje pat šeimoje. Kurį laiką ji dirbo reabilitacijos ligoninėje fizioterapeuto asistente, o dabar mokosi fizinės terapijos mokykloje. Per mokslą ir darbą Karolis tvirtino siekiąs tapti gydytoju akademiku: „Norėčiau 2 dienas per savaitę gydyti žmones, 2 dienas atlikti mokslinius tyrinėjimus ir 2 dienas mokyti studentus“. Savo kretingiškiams draugams jis norėtų palinkėti nebijoti svajoti, siekti didelių svajonių, o jas įgyvendinti daug dirbant. Sunkus darbas Amerikoje, atviravo pašnekovas, jam jau davė apčiuopiamų rezultatų. Dar mokykloje pasirinkęs realinę mokomųjų dalykų kryptį, Karolis džiaugėsi, kad jam teko pažinti matematikos mokytojų Vytauto Narmonto ir Kajaus Garškos metodus: „Tiedu mokytojai neliepė iškalti iš vadovėlio, o vertė mąstyti. Ir Oksforde galioja principas: ateik ir pasakyk, ką tu pats mąstai, o ne ko išmokai“, - tvirtino medicinos doktorantas.
|
|
