|
|
|
Elektra brangsta, o vėjas pučia ir vanduo teka pro šalį
Šių metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimas nė nesvarstęs atmetė dvejus metus rengtą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Tautos išrinktieji nusprendė, jog pirmiau už šį įstatymą reikia patvirtinti Nacionalinę energetikos strategiją. Strategijoje turėtų būti sudėliota, kiek elektros energijos šalis planuoja gauti naudodama atvežtinį kurą (naftą, dujas), nutiesus naujas jungtis su Lenkija, Skandinavijos šalimis ir elektrą perkant iš tų šalių, pastačius naują atominę elektrinę bei panaudojant vietinius atsinaujinančius energijos išteklius – vėją, vandenį, saulę, kitus. - Atsinaujinančių išteklių įstatymo nepriėmimas yra žalingas Lietuvai, nes nesprendžiamas energetinės nepriklausomybės ir energijos piginimo klausimas, – tvirtino Kretingos rajone veikiančios bendrovės “Renerga” inžinierius, buvęs šios įmonės direktorius Algis Jakučionis, su kuriuo “Pajūrio naujienos” kalbėjosi apie atsinaujinančios energetikos plėtrą, jos naudą Lietuvos ūkiui, žmonėms. - Dar 2004 metais, atsižvelgus į 1 valandos vidutinį darbo atlyginimą, elektra Lietuvoje buvo 5,3 karto brangesnė negu Vokietijoje. Panašūs palyginimo rezultatai buvo ir su kitomis ES valstybėmis. Pastaraisiais metais elektra Lietuvoje irgi ne pigo, o brango. Ar kada nors turėsime jeigu ne pigią, tai bent pigesnę negu šiandieną elektrą? – pokalbį pradėjome klausimu apie elektros kainą Lietuvoje. - Dabar biržoje elektra turi tendenciją tik brangti. Apie du kartus atsiliekame nuo išsivysčiusių šalių pagal elektros energijos sunaudojimą vienam žmogui ir esame priklausomi nuo kitų šalių, ypač kaimyninės Rusijos energetinių resursų – dujų, naftos, kuriuos esame priversti pirkti, kadangi savų neturime. Jei ir naująją atominę elektrinę pavyks pastatyti, pradžioje jos gaminamos elektros kaina bus “žvėriška”. Tačiau turime atsinaujinančių energijos išteklių: hidroišteklių yra tiek, kad iki 15 proc. visos mūsų valstybei reikalingos elektros būtų galima gauti, o pridėjus vėjo energiją – ne mažiau kaip 30 proc. O kur dar saulės energija, biokuras, kiti atsinaujinantys šaltiniai. Hidroelektrinės atsiperka nuo jų veiklos pradžios praėjus 14-15 metų, saulės elementų – per 10 metų, vėjo jėgainių – per 12-14 metų. Praėjus atsipirkimo laikotarpiui ir turėtume pigią elektrą: iš saulės energijos – 10 ct už 1 kWh, vandens – irgi 13-15 ct, vėjo – 14 ct. Štai Kauno HES gaminamos elektros savikaina, kuri pradžioje irgi buvo didžiulė, sumažėjo iki 1-4 ct už 1 kWh. Per 50 veikimo metų Kauno HES atsipirko 11 kartų. Šiandieną ir esant ekonominiams sunkumams, sukandusi dantis valstybė turėtų subsidijuoti elektros iš vietinių atsinaujinančių išteklių gamybą, kaip tą daro kitos šalys. Tai užtikrintų jei ne mums, tai bent mūsų vaikams ar anūkams pigią elektrą ir geresnį gyvenimą. Štai Latvijoje valstybė pirmus 5-6 veiklos pradžios metus hidroelektrinėms už jų pagamintą energiją mokėjo vartotojo tarifą, o praėjus tam tikram laikotarpiui - kai bankui sumokamos palūkanos ir grąžinama hidroelektrinei statyti paimta paskola, elektra jau parduodama rinkoje ir rinkos kainomis. Vokietija 20-30 proc. subsidijuoja hidroelektrinių statybą, Italija– iki 50 proc., ir be to pirmus 8 metus už elektrą moka didesnę kainą. - Mūsų valstybės biudžete šiemet žiojėja 8 proc. deficito skylė, didėja valstybės skola, kurios šiemet kiekvienam piliečiui jau tenka beveik 11 tūkst. Lt. Gal Lietuva neturi galimybių dar “sukrapštyti” pinigų ir atsinaujinančių išteklių energetikos vystymui? - 2011 metais visi Lietuvos stambieji vėjo jėgainių parkai pagamins 560 milijonų kilovatvalandžių elektros energijos. Tam, kad tą patį kiekį elektros pagamintų Elektrėnų šiluminė elektrinė, reikia sudeginti 112 mln. kubinių metrų dujų, už kurias “Gazpromui” reikia sumokėti 112 mln. Lt (1 kWh elektros pagaminti reikia 0,2 kub.m dujų). 112 mln. Lt – tai pinigai, kurie galėtų likti valstybei. O šiemet atsinaujinančių (biokuro, biomasės, vandens, vėjo, saulės) šaltinių energetikai subsidijuoti valstybė skyrė 43,8 mln. Lt, kitąmet planuoja skirti 55,60 mln. Lt. Taigi iš 112 mln. Lt dar liktų 52 mln. Lt. Lietuva neturi pinigų? - Dėl Lietuvoje neišnaudojamų saulės, vėjo energetinių išteklių abejonių nekyla. Tačiau hidroištekliais – vandeningomis upėmis – mūsų šalis nepasižymi. Didžiausia upė Nemunas jau “pakinkyta” Kauno HES. - Ant Nemuno galėjome dar tris hidroelektrines pastatyti: prie Balbieriškio, ties Alytumi ir Druskininkais. Buvo atliktos studijos, pasiūlymai, kaip šliuzais Nemune sureguliuoti laivybą. 1,9 mlrd. kWh elektros energijos tos trys elektrinės būtų gaminusios. Tačiau 2004 metais Seimas priėmė įstatymą, praktiškai draudžiantį hidroenergetikos plėtojimą. - Ar ne dėl galimos žalos gamtai buvo užtvertas kelias hidroelektrinių statybai? - Amžinatilsį profesorius, hidroenergetikas, hidrologijos specialistas Juozas Burneikis yra suskaičiavęs, kad šiluminėje elektrinėje pagaminta 1 kWh žalos gamtai padaro už 3,75 ct, dėl šios priežasties tos trys hidroelektrinės ant Nemuno žalą gamtai kasmet būtų sumažinę už 53 mln. Lt. Šiuo metu hidroelektrinės Lietuvoje pagamina apie 3 proc. visos reikalingos elektros, kai Švedijoje – 67 proc., Latvijoje - 60 proc., Norvegijoje – 98 proc. Pagal 2004 metais priimtą įstatymą praktiškai visos energetiškai naudingos upės pateko į upių, ant kurių užtvankų statyba yra draudžiama, sąrašą. - Europos šalyse, ypač Vokietijoje, daug elektros energiją gaminančių saulės elementų sumontuota ant privačių namų stogų, žmonių sodybose. Ką manote apie tokių mini saulės elektrinių atsiradimą Lietuvoje? - Tai perspektyvu – elektrinės leistų apsirūpinti elektra savo reikmėms, o jos perteklių - dar ir parduoti. Statyti tokias jėgaines tiek privačiam asmeniui, tiek valstybei apsimoka, kai yra galimybė parduoti jų pagaminamos elektros perteklių. Deja, kol nėra Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, neaišku, kaip bus. Taip pat neaišku, ar pavyks pastatyti jau suprojektuotas atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines. Jei nebus aiški ir normali jų atsipirkimo kaina, - bankai šių elektrinių statybos nekredituos. Ir lig šiolei buvęs 14 metų vėjo jėgainių atsipirkimo laikotarpis bankams buvo per ilgas. - Ką tuomet reiškia šalies politikų kalbos apie vietinių atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros skatinimą? - Tai, kad viena kalba, o kita, tarnaudami kažkieno interesams, daro.
|
|
