„Gyvūno pasas – tai griežtos atskaitomybės dokumentas: visi duomenys apie konkretų gyvūną bei jo šeimininką bus suvedami į bendrą ES duomenų bazę. Kertant sieną, veterinarijos tarnybos turės prieigą prie šios bazės, nuskaitys „čipą“ ir patikrins gyvūno duomenis“, - teigė S.Alonderis.
Šis reikalavimas netrukus bus taikomas gabenant per sieną bet kokį gyvūną – grynaveislį arba negrynaveislį.
Kai kurios užsienio šalys, tokios kaip Malta, Anglija, Norvegija, Švedija ir Airija, taiko dar griežtesnius apribojimus, per sieną įvežant gyvūnus. Anot S.Alonderio, ten privalu turėti dar ir gyvūno kraujo tyrimą, kuris atliktas praėjus ne mažiau kaip 1 mėn. po vakcinacijos nuo pasiutligės. „Šis tyrimas įrodo, kad gyvūnas yra atsparus, jis paskiepytas kokybiška vakcina“, - teigė veterinarijos gydytojas.
Procedūra primena skiepus
Įterpti gyvūnui „čipą“ galės specialius leidimus turintys veterinarijos specialistai. S.Alonderio žiniomis, Kretingos rajone šią paslaugą jau teikia bendrovės „Kretingos vettiekimas“ veterinarijos gydytojas Eugenijus Grikšas.
„Procedūra gyvūnui nėra skausminga, veikiau primenanti skiepijimą: specialiu švirkštu kaklo srityje po oda įleidžiama mikroskopinė individuali mikroschema, susidedanti iš 14 skaičių. Šie skaičiai nuskaitomi peršvietus specialiu aparatu“, - pasakojo E.Grikšas.
„Čipą“ gyvūnėliui galima įvesti jau nuo 2 mėn. jo amžiaus, tačiau į užsienį išvežti galima nuo 3 mėnesių.
Implanto įvedimo kaina priklauso nuo paslaugą teikiančios įmonės įkainių: įprastai – nuo 120 iki 200 Lt.
E.Grikšas teigė, jog mikroschemas gyvūnams Kretingoje jų bendrovė įvedinėja jau trečią mėnesį, bet klientų ligi šiol neturėjo daug: „Nuo Naujųjų metų jau yra užsiregistravę keletas šunų šeimininkų, kurie ketina išvykti iš šalies kartu su savo augintiniais“.
Visi su „čipais“ – nerealu?
Lietuvoje yra parengtas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, kuris numato, kad po penkerių metų, 2016-aisiais, visi mūsų šalyje auginami šunys ir katės privalės turėti elektronines identifikavimo mikroschemas. Tuo siekiama, kad Lietuvoje neliktų valkataujančių šunų bei kačių.
Tačiau gyvūnų tarnybos, gatvėje paėmusios pasiklydusį šunį ar katę, galės išsiaiškinti jo šeimininką ir pranešti šiam. „Tačiau gyvūnas gali būti ir specialiai paklaidintas. Jo identifikavimo kodas leis nustatyti šeimininką, kuriam už tai numatyta griežta administracinė nuobauda“, - teigė S.Alonderis.
Tačiau, S.Alonderio manymu, realiai naujoji tvarka bus sunkiai įgyvendinama. „Mikroschemos kiekvienam kiemo šuniui ar močiutės katinui – negreitas dalykas. Tai taps realiai įmanoma tik tada, kai visuomenė taps sąmoninga arba bus sugriežtinta tvarka, - sakė specialistas. – Ir dabar galioja Kretingos rajono tarybos patvirtintos Gyvūnų laikymo taisyklės, pagal kurias visi šunys bei katės turi būti paskiepyti nuo pasiutligės. Tačiau paskiepytų gyvūnų šiandien tėra gal koks 30 proc., nors šis skiepas nėra brangus“.
