|
|
|
Viltys turėti asfaltuotą gatvę – tuščios
„Visą gyvenimą gyvenau Šiaulių gatvėje. Ir meras žino, kad toks mano adresas, nes į Šiaulių gatvę man atsakymą atsiuntė. O dabar paaiškėjo, kad Šiaulių gatvės rekonstrukcija mums nepriklauso. Pikta pasidarė, kad mus kvailiais laiko“,- kurioziškai skambančią situaciją apibūdino Šiaulių gatvės nr. 55 namo gyventojas Albertas Motužis.
A.Motužio ir artimiausių kaimynų namai – iš viso 8 sodybos – yra įsikūrusios Šiaulių gatvės akligatvyje. Tačiau jis atskiro pavadinimo neturi ir nuo 1968 metų yra vadinamas Šiaulių gatvės vardu. „Mums, kaip ir visai Šiaulių gatvei, vandentiekį, kanalizaciją ir dujotiekį nutiesė. Tuomet, matyt, mes buvome pagrindinės gatvės dalis, nes kituose akligatviuose, esančiuose prie pat, tokių darbų nebuvo padaryta. Mūsų gatvės atkarpai asfalto bereikėjo, bet gatvės rekonstrukcija „praėjo pro šalį“,- stebėjosi Veronika Litvinienė, gyvenanti Šiaulių gatvės 59 name. Jai pritarė ir kaimynas A.Motužis: „Gatvės rekonstrukcijos jau seniai laukėme. Dar Valerijonas Kubilius, kai meru buvo, žadėjo, kad ji bus asfaltuota, prašė pakentėti. O dabar įtikinėja, kad projektas „eina“ tik tiesiai.“ Prašydami, kad būtų rekonstruota ir nuošalyje palikta 80 metrų ilgio gatvės atkarpa, Šiaulių gatvės nr. 51, 53, 55, 57, 59, 61, 63 ir 65 namų gyventojai kreipėsi ne tik į Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorių Valerijoną Černeckį, rajono merą Juozą Mažeiką, bet raštą nusiuntė ir Seimo nariui Vaidotui Bacevičiui. Iš Kretingos rajono gyventojai gavo atsakymą, kad nėra skirta finansavimo akligatviams ir įvažiavimams į namų kiemus. Projektas „Kretingos miesto pietinio kvartalo Laisvės, Šiaulių ir Šeduvos gatvių rekonstrukcija“ yra finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo, valstybės biudžeto ir Kretingos r. savivaldybės biudžeto lėšų. „Nuo projekto negalime nukrypti nė milimetro, nes už juos turime atsiskaityti“, - sakė rajono meras Juozas Mažeika. Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis paaiškino, kad rengiant rekonstrukcijos projektą buvo atlikta studija ir atsižvelgiant į tokius kriterijus: ar gatvėje intensyvus eismas, didelis transporto srautas, kokia esama kelio danga. „Prie Šiaulių gatvės yra daug akligatvių, bet jie projekto kriterijų neatitinka. Turime pagrįsti, kur išleidžiame europinius pinigus, todėl dėmesį kreipėme į pagrindines gatves. Tikrai liktume nesuprasti, jei asfaltuotume akligatvius, kai renovacijos niekaip nesulaukia J.Basanavičiaus, Mėguvos gatvės, neasfaltuotas yra vadinamasis Transporto kvartalas, apimantis teritoriją nuo J.Jablonskio iki Vytauto gatvių“,- kalbėjo V.Černeckis. V.Motužis ir V.Litvinienė skundėsi, kad Šiaulių gatvės atkarpa, kurioje jie gyvena, yra nuolat semiama lietaus vandens – jo priteka ir į gyventojų kiemus, rūsius. Pašnekovai pasakojo kartą kvietę pas save apsilankyti Kretingos miesto seniūną Stanislovą Juknevičių, tačiau šis atvykęs negalėjo perbristi gatvėje telkšojusių didelių balų. Po pokalbio su seniūnu, V.Motužis pasakojo visą gatvės vandenį į savo kiemą nuleidęs, kad tik gatvę būtų galima užpilti žvyru, greideriuoti. Tačiau tuomet nauda, anot pašnekovų, buvusi tik trumpalaikė. „Kokias gatves reikia tvarkyti, tariasi seniūnaičiai su seniūnu, - sakė V.Černeckis. – Sutinku, kad nuo akligatvių žemių užnešama ir ant asfalto. Todėl ketinu miesto seniūnui ir bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriui pasiūlyti, kad šiuos akligatvius nugreideriuotų, pažvyruotų ir ant jų užpiltų seno malto asfalto. Artimiausius keletą metų nematau galimybės asfaltuoti šiuos akligatvius, todėl tik taip siūlau išspręsti problemą.“ A.Motužis pasakojo, kad Šiaulių gatvėje pabaigus rekonstrukciją, jo gyvenamoje gatvės atkarpoje dingo apšvietimas. Šią situaciją išsiaiškinęs V.Černeckis teigė, kad taip atsitiko dėl to, kad po rekonstrukcijos elektros kabeliai eina ne oro linijomis, o po žeme. „Jau kalbėjau su seniūnu, kad šiai Šiaulių gatvės atkarpai elektrą apšvietimui nutiestų nuo gretimos gatvės", - teigė V.Černeckis.
|
|
