Senajame Kretingos žydų kvartale aptiko ritualinę pirtį

Nudegusio turgelio vietoje archeologai aptiko kadaise čia gyvenusios Kretingos žydų bendruomenės kvartalo liekanas: atkasti trijų pastatų pamatai, tarp jų ir mikvė – ritualinis baseinas. Specialistų teigimu, pagal perkasos - vientiso atidengto ploto – dydį turgelyje atlikti patys stambiausi ligi šiol archeologiniai tyrinėjimai Kretingos mieste.

Atkastus radinius apžiūrėjo ir įvertino KPD specialistas iš Klaipėdos Laisvūnas Kavaliauskas (dešinėje) ir Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.

Mikvė – unikalus radinys

Turgelio savininkės Ritos Gendvilienės užsakymu tyrinėdamas teritoriją, archeologas Gytis Piličiauskas su talkininkais perkasė 250 kv.m plotą: perkasos ilgis – 20 m, plotis - nuo 6 iki 10 m. Jame aiškiai matyti treji pamatai, o buvusio didžiausio pastato viduje – baseinas su laipteliu, kuriuo nusileidžiama į jo vidų.

Apžiūrėti tyrinėjimus ir įvertinti radinius trečiadienį buvo atvykę Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas bei Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.

„Į pietus nuo Rotušės aikštės buvo žydų kvartalas: „Mėguvos“ viešbučio vietoje stovėjo sinagoga, todėl tikėtina, kad greta jos buvo įkurdinta ritualinė pirtis, maldos namai, mokykla. Dabar ir atkastos jų liekanos“, - svarstė L.Kavaliauskas.

F.Puzemskis patvirtino L.Kavaliausko nuomonę, kad viename iš atkastų pastatų buvusi ritualinė pirtis, kurioje išliko mikvė – baseinas. Pagal žydų tradiciją jame vykdavo ritualiniai apsiplovimai prieš vestuves ar kitus reikšmingus gyvenimo įvykius. Be to, jame buvo privalu apsiprausti moterims po kiekvieno menstruacijų ciklo.

Paklausti, ar Klaipėdos apskrityje ligi šiol buvo aptikta panašių radinių, L.Kavaliauskas ir F.Puzemskis atsakė, jog Klaipėdoje, Daržų ir Pirties gatvių sankirtoje, prieš trejus metus archeologai atkasė, manoma, trijų sluoksnių mikvę – medinė statinė buvo apkrauta akmenimis ir įmūryta į pamatus. Tačiau šis objektas nėra oficialiai įregistruotas, o radinys Kretingoje – jau užtvirtintas. Anot F.Puzemskio, kadangi Kretingoje žydų nebelikę, Klaipėdos bendruomenei labai įdomu žinoti, kaip prieškariu kaimynystėje gyveno jų gentainiai.

Vertingi urbanistiniu požiūriu

G.Piličiausko nuomone, atkasti statiniai nebuvę labai seni – manoma, kad jie pastatyti XIX a. ar net XX a. pradžioje. Archeologiniu požiūriu jie nėra vertingi, tačiau istoriniu ir urbanistiniu aspektu tai – labai svarbūs objektai, nes leidžia atkurti miesto vaizdą bei žmonių gyvenimo būdą. Tarp pastatų, manoma, buvusi išilginė tvora, nes išliko šešių stulpų vietos. Taip pat aptiktas specialiai sumūrytas latakas nuo stogo vandeniui nubėgti. „Dabar jau istorikų reikalas kapstytis ir ieškoti šaknų: kas čia buvo ir ką byloja aptikti radiniai“, - tvirtino archeologas.

Tarp atkasto didžiausio pastato pamatų – ritualinis baseinas.

Iš aptiktų radinių – monetų, sagų, antspaudų, indų – G.Piličiauskas išskyrė viename iš rūsių aptiktą sveikų įvairaus dydžio butelių kolekciją, bronzinę sagtelę bei pypkutę – tokios, jo žodžiais, buvo paplitusios XVIII a. Klaipėdos krašte. Viename iš antspaudų matosi sukryžiuoti raktai, tai – Rygos herbas.Tarp unikalių radinių jis pažymėjo ir XVII a. aprūdijusias vokiškas monetas, kurias įdavė ištirti numizmatams.

„Septynioliktame amžiuje šioje vietoje statinių nebuvo: žydai kūrėsi prie pat aikštės, o radiniai atkeliavo iš užstatytos zonos. Manoma, kad čia buvę jų daržai“, - sakė archeologas.

Perkasoje buvo aptikta net po Antrojo pasaulinio karo užkastų kulkosvaidžio diskų. Šie radiniai bus perduoti Kretingos muziejui.

Prekyvietę statys ant polių

Tyrinėjimai jau baigti: atlikti matavimai trimatėje erdvėje, dabar bus moksliškai apdorojami kasinėjimų duomenys. Gavus KPD leidimą dėl objekto saugojimo, perkasą galima bus užversti.

L.Kavaliausko teigimu, radiniai bus laikinai užpilti, kad nebūtų sunaikintas jų svarbumas. Nudegusio turgelio savininkai čia vėl ketina statyti prekyvietę. „Statinį jie statys ant polių, ant jų bus dedamos plokštės. Poliai bus tvirtinami taip, kad nepažeistų dabartinių radinių“, - tvirtino specialistas. G.Piličiausko nuomone, buvusio turgelio savininkų indėlis į Kretingos miesto urbanistikos istoriją – didžiulis, nes jie finansavo tokio masto archeologinius tyrimus.

Archeologas atviravo, jog kasinėjant išgirdęs visokių smalsuolių replikų ir spėlionių: „Girdėjome gandą, kad atkasėme žydų banką, aptikome lobį, kurį suskubome pasidalinti su darbininkais. Gretimų daugiabučių gyventojai klausinėja, stebisi atkastais pamatais ir baiminasi būsimų statybų“, - sakė jis.

Kretingiškių spėliones, kad turgelio vietoje jau anksčiau yra kilę 4-5 gaisrai, iš pokalbio su Kretingos muziejaus istoriku Juliumi Kanarsku patvirtino ir L.Kavaliauskas.

Kretingos muziejaus Archeologijos skyriaus vedėjo Donato Butkaus komentaras:

- Tyrinėjimai turgelyje pagal perkasos plotą yra stambiausi iš ligi šiol atliktų Kretingos mieste. Tačiau pagal šurfų – atskirų duobių – apimtį 1986-1987 m. didesnio masto tyrimai buvo atlikti Rotušės aikštės pakraštyje, ties dabartiniu Jono Karolio Chodkevičiaus paminklu, kai toje vietoje buvo ketinama statyti universalinę parduotuvę. Tyrinėjimus vykdė archeologai Jonas Genys ir Raimondas Sprainaitis.

• Rašyti komentarą (12)