|
|
|
Kad per Vėlines neliktų pamirštų kapų
Kretingiškis 24 metų Vidmantas Mačiukas likus savaitei iki Vėlinių kasdien po darbo skuba į kapines. Savo pavyzdžiu jis žmones skatina prisidėti prie misijos sutvarkyti apleistus Kretingos kapus. „Pavasariais organizuojama visuotinė talka „Darom“, o aš sakau: „darom“ ir rudenį“, - sakė V.Mačiukas.
V.Mačiukas pasidžiaugė, kad pastarosios dienos buvo palankios kapams tvarkyti – malonu darbuotis esant giedrai. „Eisiu tvarkyti kapų, net jei ir lis ar bus vėjuota. Nusiteikiau būti kaip paštininkas, kuris dirba bet kokiu oru“,- tvirtina V.Mačiukas. Reakcija – įvairi V.Mačiukas, kuris kretingiškius į talką tvarkyti kapų kvietė skelbimais interneto socialiniuose tinklalapiuose, Kretingos savivaldybės interneto forume, sakė sulaukiantis įvairios žmonių reakcijos. Vieni pritaria gražiai iniciatyvai, kiti gūžčioja pečiais nesuprasdami akcijos tikslo, tačiau daugiau savanorių talkininkauti neatsirado. „Gal per vėlai paskelbiau?- svarstė V.Mačiukas, kuris tikisi, kad į jo iniciatyvą kretingiškiai atsilieps bent savaitgalį. – Žinau, kad yra žmonių, kurie visus metus rūpinasi apleistais kapais. Besidarbuojant kapinėse man teko sutikti vieną moterį, kuri pasakojo, kad kasmet tvarko apleistus kaimyninius kapus, o per Vėlines ant jų uždega žvakių. Mano manymu, vertėtų surengti talkas ne tik kapams sutvarkyti, bet ir seniems, pasvirusiems kryžiams atstatyti. Žmonės važiuoja į Sibirą senų kryžių tvarkyti, bet jų ir čia, vietoje, turime.“ V.Mačiukas mano, kad jauniems žmonėms išvykstant gyventi į kitus miestus, emigruojant į užsienį, apleistų kapų atsiras vis daugiau. „Ir dabar pastebiu, kad vis daugiau kapų yra užcementuoti, užpilti skalda – kad juos reiktų mažiau tvarkyti“,- teigė V.Mačiukas. Kapų tvarkymas – geradarių rūpestis „Sunku tiksliai pasakyti, kiek yra apleistų kapų – visose Kretingos kapinėse jų būtų ne daugiau kaip 30, - tvirtino Kretingos kapinių prižiūrėtojas Antanas Raudonis. – Žmonės kapus stengiasi prižiūrėti: tie, kurie išvyksta gyventi toliau, pasamdo moteris, kad jos pasirūpintų artimųjų kapais, kiti sako, kad negali žiūrėti į šalia esančius apleistus kapus, todėl ir juos nuravi, žvakę uždega. Iš matymo pažįstu moteris, kurios apleistus kapus tvarko visus metus. Yra geranoriškų žmonių.“ A.Raudonis tvirtino, kad sutvarkyti apleistus kapus yra žmonių rūpestis, nes šiam darbui Savivaldybė nėra skyrusi darbuotojo. Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbinininkai kapinėse atlieka svarbiausius darbus: genėja medžius, vasarą pjauna žolę, išveža šiukšles. „Dabar žmonių pilnos kapinės – komunalininkai nespėja vežti konteinerių“,- pasakojo A.Raudonis. Apleistų kapų nėra „Kapinės yra nedidelės, žmonės yra vietiniai, todėl jie savo artimųjų kapus prižiūri. Tvarką palaiko ir kapų valytoja. Apleistų kapų tikrai nėra, todėl nebuvo pagrindo nė talkai organizuoti,- tvirtino Jokūbavo kaimo bendruomenės centro pirmininkas Viktoras Kairys. - Sutvarkytos yra net senos neveikiančios kapinės, esančios miške, kuris vadinamas Šilo kalnu. Tų kapinių nežinodamas nerasi, jose paskutinį kartą žmonės buvo palaidoti 1929-1930 metais, tačiau ir ten – paminklai tvarkingai pastatyti, aplinka sutvarkyta.“ Budrių kaimo bendruomenės pirmininkė Janina Lukauskienė taip pat teigė, kad gyvenvietės kapinėse apleistų kapų nėra. „Seniau, kai dar veikė mokykla, ir mokiniai eidavo padėti tvarkyti kapų. O dabar kapais daugiausiai rūpinasi kapų sargė“,- teigė J.Lukauskienė. Ji pasakojo, kad šaltuoju metų laiku Budriuose susibūrė neoficialus moterų klubas – vakar jis ketino apsilankyti kapinėse, kad uždegtų žvakes išėjusiems Anapilin atminti, o tuo pačiu – ir apvalytų kapus.
Uostamiestyje trečius metus organizuojama solidarumo akcija „Uždek savo širdies žvakelę“. Akcijos iniciatorius Klaipėdos miesto jaunimo reikalų koordinatorius Modestas Vitkus: - Raginame žmones per Vėlines į kapines atsinešti daugiau žvakių – kad jas būtų galima uždegti ne tik ant savo artimųjų kapų, bet ir ant greta esančių. Juk dėl emigracijos, sunkmečio, ligos ar tiesiog gyvenimiškų aplinkybių ne visi gali aplankyti savo artimųjų kapus. Be to, taip mintimis susitiksime su mūsų tautos žmonėmis, kurie palaidoti už Atlanto ar Sibire – gal ant jų kapo irgi kas nors uždegs žvakių? Girdėjau siūlymų paprašyti rėmėjų, kad akcijai padovanotų žvakių, tačiau taip akcija nepasiektų savo tikslo. Siekiame, kad žmonės uždegtų žvakę ne tik ant kapo, bet ir simbolinę – savo širdyje. Tikiuosi, kad ši akcija, kurią „parsivežiau“ iš Lenkijos, taps geru pavyzdžiu ir parodys, kad jaunimas moka ne tik Helovyną švęsti, bet ir puoselėja tradicijas.
|
|
