- Lietuviai labai dažnai eina į kapines, nuolat tvarko kapus. Tai yra mūsų protėvių palikimas, mūsų tautos tradicija ir būdas nenutraukti ryšio su žmogumi net tada, kai jis miršta. Todėl tą ryšį reikia nuolat stiprinti tvarkant kapus, meldžiantis, einant į bažnyčią.
Vacys Daukša:
- Man ryšys su mirusiais artimaisiais yra malda, kapų lankymas, jų priežiūra. Kai kurie sako, kad lietuviai per dažnai tuos kapus tvarko. O aš atvirkščiai manau – kiek daug neprižiūrėtų kapų, todėl kapines lankyti reikėtų dar dažniau. Tai – pagarba išėjusiems anapilin.
Magdalena Bačiūnienė:
- Ir malda, ir kapų tvarkymas yra ryšys su mirusiuoju. Jaučiu labai stiprų dvasinį ryšį su savo iškeliavusiais amžinybėn artimaisiais. Tuo labiau, kad su skaudžia mirtimi susidūriau dar visai neseniai – viskas šviežia, skaudu.
Kalbino Diana JOMANTAITĖ,
fotografavo Darius ŠYPALIS
