Miškui saugoti pasitelkė naujausias technologijas

Kretingos miškų urėdija – viena iš 15 Lietuvos urėdijų, kurios saugoti miškus nuo gaisrų pasitelkė naujausias technologijas.

Kretingos urėdo pavaduotojas Sigitas Kupšys įsitikinęs: jeigu ne Europos Sąjungos fondų parama, urėdijai per sunku būtų įdiegti pačias naujausias technologijas, siekiant miškus apsaugoti nuo gaisrų.

Artimiausiu metu bendrovė „Telekonta“ Kretingos urėdijos mechaninėse dirbtuvėse turėtų sumontuoti priešgaisrinės apsaugos sistemos centrinį duomenų priėmimo ir apdorojimo pultą, o trijuose mobiliojo ryšio bokštuose Darbėnuose, Šašaičiuose bei Klaipėdos rajone prie Dituvos sodų bus įrengtos stebėjimo kameros, veikiančios dūmų detekcijos principu: kameros fiksuos aplinkos pokyčius dūmų spektro dalyje.

„Galimybė įrengti šią priešgaisrinės apsaugos sistemą atsirado, gavus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Šiam projektui įgyvendinti urėdija rengėsi nuo 2008 metų kovo, o po metų jau buvo sėkmingai pasirašyta sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra“, - sėkminga projekto eiga pasidžiaugė Kretingos miškų urėdo pavaduotojas Sigitas Kupšys.

Pagal KPF priemonę finansuojamo projekto vertė - per 1,5 mln. Lt, iš kurių 820 tūkst. Lt sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, 204 tūkst. Lt – valstybės biudžeto lėšos, likusią dalį pasirengusi investuoti Kretingos urėdija.

„Įgyvendinti porjektą buvo numatyta dviem etapais. Tačiau esame priversti suskubti darbus atlikti kuo greičiau – mat šie susivėlino dėl ypač sudėtingų projekto rangovų parinkimo sąlygų. Rangovas paaiškėjo šių metų viduryje, ir manome, kad darbai bus įvykdyti kokybiškai bei laiku, tai yra iki šių metų pabaigos“, - paaiškino S.Kupšys.

Projekto rangovė bendrovė „Telekonta“ įdiegs Vokietijoje pagamintą ir nuo 2004 metų šioje šalyje sėkmingai veikiančią priešgaisrinės apsaugos sistemą, kuri jos autorių nuolat yra tobulinama. Bendrovė įrangai suteiks 3 metų garantiją, įranga bus apdrausta nuo galimų išorinių veiksnių.

Stebėjimo kameros, pagal sutartį su „Omnitel“ bendrove įkeltos į 60 m aukštį siekiančius mobiliojo ryšio bokštus, skirtos stebėti aukščiausio degamumo miškus, kurie išsidėstę pajūryje: Kretingos urėdijos Darbėnų, Šventosios, Palangos, Klaipėdos, Mikoliškių, Šernų, iš dalies - Lenkimų girininkijose. Idealiomis sąlygomis šios kameros gaisrą gali fiksuoti 40 km, realiai – 10-20 km spinduliu.

„Stebėjimo kameros iš esmės pakeis žmonių darbą priešgaisrinio stebėjimo bokšteliuose. Kasmet vis sunkiau būdavo rasti žmonių, norinčių dirbti šį darbą 35 m aukštyje. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai – lengvas darbas. Tačiau išbūti visą dieną uždarame bokštelyje svilinant saulei – menkas malonumas“, - pripažino urėdo pavaduotojas. Arčiausiai Kretingos urėdijos miškų tokią priešgaisrinės apsaugos sistemą ketina įsirengti Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Šilutės urėdija.

„Mes, miškininkai, manome, kad tokių sistemų diegimą pagreitino 2006 m. gaisras Kuršių nerijoje. Tada visi pamatėme, kokia nevaldoma stichija yra ugnis. Jai suvaldyti reikia progreso, kuris mūsų atveju įmanomas tik remiant Europos Sąjungos fondams – pavienėms urėdijoms tokie projektai būtų ne pagal pečius“, - įsitikinęs S.Kupšys.

Beje, naujosios technologijos tarnaus ne tik valstybinių miškų, bet ir privačių bei nuosavybės teisių atkūrimui rezervuotų miškų saugai: vienodai blogai, kai dega tiek valstybinis, tiek privatus miškas.

Bendrovei „Telekonta“ sumontavus įrangą, tos pačios bendrovės specialistai nauja technika naudotis išmokys ir urėdijos žmones.

„Tam tikra kvalifikacija yra būtina: prie monitoriaus budintis žmogus, gavęs signalą iš stebėjimo kamerų, turės gautą informaciją išanalizuoti, įvertinti, kad patvirtintų, ar gaisras iš tiesų prasidėjo, ar jautri technika užfiksavo tik didelės mašinos sukeltą dulkių debesį“, - būsimo darbo ypatumus apibūdino S.Kupšys.

Kretingos urėdija – ne naujokė, įsisavinant Europos Sąjungos fondų lėšas: 2005 m. pasinaudojus ES parama, urėdija įsigijo gaisrų gesinimo automobilį „Mercedes“.

S.Kupšys pasidžiaugė, kad šiais metais miškininkai dėl gaisrų patyrė minimalius nuostolius: per 2 kartus kilusius gaisrus išdegė 0,82 ha miško paklotės.

Gaisrų prevencijai urėdija skiria didelį dėmesį: kasmet miškuose atnaujinamos mineralizuotos juostos, jos įrengiamos ir aplink naujai pasodintus jaunuolynus, daug dėmesio skiriama ryšiams su visuomene, socialinei reklamai, informacinės medžiagos platinimui, o kiekvienas girininkas vasarą į mišką neišvažiuoja be ugnies užplakiklio, kastuvo, kibiro.

• Rašyti komentarą (0)