|
|
|
Nepagauna nė vieno brakonieriaus
Lietuvos upėse ir upeliuose neršia lašišinės žuvys: lašišos, margieji upėtakiai, šlakiai. Neršiančioms lašišinėms žuvims apsaugoti nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 11 d. šalyje vyksta akcija “Lašiša”. Akcija turi du etapus. Pirmąjį etapą – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 20 d. – žuvis draudžiama žvejoti Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose, antrąjį – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 20 d. – dar platesnėje teritorijoje, ir mažuose upeliuose, į kuriuos žuvys neršti atplaukia didžiosiomis upėmis, aukštyn nuo Baltijos jūros priekrantės. Per pirmąjį akcijos “Lašiša” etapą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūrai neįkliuvo nė vienas lašišinių žuvų brakonierius. Agentūros vyresnysis specialistas Edmundas Mikaločius patvirtino, jog ne tik šiemet, bet ir pernai agentūros specialistai nenubaudė nė vieno neršiančias žuvis neteisėtai gaudžiusio piliečio. Paklaustas, ar tiki, kad rajone neliko neršiančias lašišas gaudančių brakonierių, E.Mikaločius pripažino, kad to patvirtinti negalėtų. “Griežti aplinkosaugos įstatymai, žinoma, juos atbaido. Brakonieriaujantiems elektra gresia baudžiamoji atsakomybė, kiti būdai – administracinės baudos ir žalos gamtai atlyginimas. Žala už sugautą lašišą nustatoma įvertinus ir būsimų trejų metų jos nerštą. Tačiau turime pripažinti, kad išaiškinti pažeidėjus darosi vis sunkiau, kadangi jie apsirūpinę mobiliojo ryšio, kitomis priemonėmis. Rajone aplinkosaugininkų nedaug, tad mus daugelis pažįsta, gerai pastebimi ir mūsų automobiliai. Todėl šioje kovoje būtina visuomenės pagalba. Tad prašome gamtai neabejingų žmonių, kad pastebėję brakonierius praneštų tel. 02 arba 112” , - kalbėjo E.Mikaločius. Kretingos rajone yra 16 upių ir upelių, kuriais lašišinės žuvys keliauja neršti bei neršia. Tai didžiosios upės: Minija, Akmena, Danė bei Šventoji, ir upeliai: Alanta, Blendžiava, Kapupis, Karkloja, Mišupis, Salantas, Babrūnė, Bonė, Darba, Deglas, Juodupis, Žiba ir Kulšė. Didžiuma žuvų išneršia mažuose, negiliuose, bet srauniuose upeliūkščiuose. Pasak E.Mikaločiaus, nerštavietę galima atsekti – tai žvyre išrausta duobutė, ją saugo patinas. Gamtosauginiai Lietuvos įstatymai neatima iš žvejo džiaugsmo ir per nerštą pagauti lašišinę žuvį. Visose išvardintose upėse neršto laikotarpiu galima žvejoti nusipirkus licenciją, kuri vienam mėnesiui kainuoja 50 Lt ir su kuria leidžiama sugauti vieną vienintelę žuvį. Paklaustas, ar žvejai licencijomis nepiktnaudžiauja, E.Mikaločius sakė: “Tai žmogaus sąžinės reikalas”. Ir čia pat apie licencijuotą žūklę Lietuvoje pridūrė: “Gal lietuviams jos taikyti dar nereikėtų”. Kiek Kretingos rajono žvejai yra nupirkę tokių licencijų, gamtosaugininkas atsakyti negalėjo, nes licencijos parduodamos visos šalies mastu, internete. Neršiančias lašišines žuvis leidžiama pagal nustatytas kvotas gaudyti reprodukcijai. E.Mikaločiaus teigimu, Aplinkos apsaugos agentūra Lietuvos valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos šiemet yra išdavusi leidimą sugauti 100 vnt. šlakių reproduktorių, iš jų – 10 vnt. mūsų rajone, Šventosios upėje. Dešimt šlakių Šventosios upėje, specialiu elektriniu aparatu, kuris žuvį švelniai užmigdo, bet neapsvaigina, buvo sugauti šį trečiadienį ir išgabenta į Žeimenos lašišinių žuvų veislyną Meškerinės kaime, Švenčionių rajone. E.Mikaločiaus tvirtinimu, šią žvejybą stebėjo gamtosaugininkai. Natūraliomis sąlygomis iš lizdo ikrų išsiritusių žuvyčių išgyvena tik penki procentai, dirbtinėmis sąlygomis inkubatoriuje išsaugoma net 90 procentų palikuonių. Pavasarį, gegužės mėnesį, kai vanduo sušils iki +12 laipsnių C, šlakių mailių iš veisyklos grąžins atgal į pajūrio upes – Miniją, Šventąją.
|
|
