|
|
|
Mokiniai priversti valgyti pagal ministerijos tvarką
Šiemet Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta vaikų maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarka sukėlė sumaišties mokyklų bendruomenėse.
Mokykla – ne Pravieniškės Naująja tvarka siekiama, kad mokiniai mokyklose valgytų kuo įvairesnį maistą, o ne kasdien – savo mėgstamus blynelius ar šnicelį. Tačiau šią tvarką labai skirtingai vertina visi: vaikai, jų tėvai bei patys mokyklų direktoriai. „Įvedė ne tvarką, o gryniausią netvarką. Nuleido ministerijos „dundukai“ iš viršaus, o mes esame vykdytojai. Mokykla – ne Pravieniškės, vaikai neturi valgyti prievarta. Argi lietuviai taip valgo namuose: tris kartus per dieną - tik kepenėles, žuvį ar blynus? O mokykloje tai – privalu pagal įstatymą“, - ironizavo Marijono Daujoto vidurinės mokyklos direktorius Gerardas Trumpis. Jis teigė rugsėjį įvykusiame rajono mokyklų direktorių pasitarime apgynęs ir sriubą, kurią vaikai jų mokykloje mėgsta: „Argi sriuba lietuviams – ne maistas, iš kur atkeliavo tos mados? Negaliu atsistebėti: viskas apsisuko 180 laipsnių – neseniai vaikams būdavo grūdama sriuba, o dabar jos nebereikia. Galvoju, kad sriubos sąskaita kažkam reikalinga prastumti visokius pusfabrikačius“. G.Trumpis mano, kad dėl mokinių matinimo tvarkos „lazda perlenkta“: „Išgrūdo čipsus iš mokyklos, bet jais prekiauja greta mokyklų esančios parduotuvės. Jei tai - kenksmingas produktas, kodėl jų, kaip ir cigarečių, nedraudžia parduoti nepilnamečiams? Be to, pastebėjau – kur tik mokykla, ten atsiranda ir kebabų kioskai. Verslininkai ieško nišų, ir kova už vaikų sveikatą vyksta tik formaliai“. Skatina socialinę atskirtį „Iš pradžių vaikai nenoriai valgė vienos rūšies maistą, bet apsiprato“, - teigė Simono Daukanto pagrindinės mokyklos direktorė Adelė Jonauskienė. Vakar S.Daukanto pagrindinėje mokykloje buvo varškės diena, ir vaikų meniu sudarė: daržovių salotos, burokėlių sriuba su duona, varškėčiai ir obuolių kompotas. Greta šio, socialiai remtiniems vaikams sudaryto, meniu garavo mėsos suktiniai, troškinys bei cepelinai. Juos gardžiai krimto tie, kuriems tėvai duoda grynųjų pinigų. Už talonus pietus valgantys šeštokai Valdas Kidykas ir Tautvydas Meškauskas, paklausti, ar sotūs ir gardūs buvo jų pietūs, atsakė: „Kai nori valgyti, visada skanu“. O dešimtokas Vitalijus Taraškevičius pridūrė, jog virėjos Rūta ir Rita gamina skaniai, kaip ir jų mamos. G.Trumpis, stebėdamas už grynus pinigus bei talonus besimaitinančius vaikus, yra gerokai kategoriškesnis. Jis mano, jog naujoji tvarka yra tokia ydinga, kad gimdo didelę vaikų socialinę atskirtį: socialiai remtini vaikai privalo valgyti tai, ką duoda, o turintys pinigų perka ką nori. Abejoja dėl dešrelių Nepasitenkinimą dėl maitinimo mokyklose išsakė ir laišką į redakciją atsiuntusi Aldona N. „Esu dviejų vaikų mama. Likimas taip susiklostė, kad tenka juos auginti vienai. Iki šiol labai vertinau, kad mano, kaip socialiai remtinos šeimos, vaikai gaudavo nemokamą maitinimą mokykloje. Tai – didelė paspirtis tokioms šeimoms, kaip mano. Visgi manau, kad tai nesuteikia teisės jų maitinti bet kaip. Pradėjau domėtis, ką jie mokykloje valgo“, - mintis dėstė Aldona N. Anot jos, sveikintina, kad iš valgyklų raciono išguiti traškučiai, tačiau į draudžiamų produktų sąrašą įeina ir šokoladu glaistyti produktai, o, jos žiniomis, iš mokyklų valgyklų dar neišnyko bandelės su šokoladu. Be to, pagal naująją tvarką mokiniams privalu duoti patiekalus iš grynos mėsos ir žuvies, bet mokyklų valgyklose dar išliko ir dešrelės. Parduotuvėse ji neaptiko nė vienos rūšies dešrelių be priedų. Už kokybę atsako direktoriai Maitinimą Kretingos bendrojo lavinimo mokykose organizuojančios Irenos Narmontienės įmonės administratorė Irena Šimkuvienė teigė, jog perėjimas prie vienos grupės patiekalų, kaip ir kiekvienas naujas dalykas, buvo gana skeptiškai sutiktas mokyklų bendruomenių: „Didžiuma tėvų ligi šiol norėtų, kad vaikas galėtų pats pasirinkti, ką jam valgyti. Tačiau mes privalome laikytis įstatymo“, - akcentavo ji. Ji kategoriškai neigė, jog mokykloms tiekiamos bandelės su šokoladu: „Bandelės yra su kakava, o šis produktas pagal visuomenės sveikatos normas yra leidžiamas. Taip pat yra leidžiami sūreliai su šokoladu“. Kokybiškos dešrelės, anot jos, taip pat yra leistinas produktas, kuris patiekiamas kaip alternatyva keptos mėsos patiekalui. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė patikino, jog iš esmės dešrelės, kaip produktas, nėra uždrausta, tačiau šiame produkte neturi būti 4 grupių neleistinų priedų: konservantų, dažiklių, saldiklių, aromato bei skonio stipriklių. Ji suskaičiavo, jog maisto produktuose neleistinų E yra net 38. „Maisto gamintojams yra pateiktas šių neleistinų priedų sąrašas, kurio jie privalo paisyti. Norėtųsi, kad tėvai sukonkretintų, kokioj mokykloj ir kurią dieną jie įžvelgė galimų pažeidimų. Tuomet galėtume patikrinti abejones keliantį produktą“, - teigė D.Jociuvienė. Panašiai mano ir Kretingos rajono Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Liucija Lengvinienė, kuri yra atsakinga už maitinimo mokyklose koordinavimą: „Tėvai yra mokyklos bendruomenės dalis, ir sužinoję apie galimus pažeidimus valgykloje, turėtų pranešti mokyklų vadovui arba tėvų komitetui“. Mokyklose pasigedo pieno Aldona N. taip pat pasigedo mokiniams tiekiamo pieno. „Žinau, kad Lietuvos mokyklos dalyvauja specialiose Europos Sąjungos finansuojamose programose „Pienas vaikams“, ir vaikai jau kelerius metus mokykloje išgeria po stiklinę pieno, o pas mus – ne. Kodėl mūsų Savivaldybė nereikalauja organizuoti šią akciją mokyklose?“ - klausiama laiške. Kretingos rajono švietimo skyriaus vedėją laikinai pavaduojanti Laimutė Dieliautaitė tvirtino, jog pieno programa mokyklose nėra privaloma, tik - rekomenduojama. Pernai visi rajono pradinukai, darželinukai bei ikimokyklinukai dalyvavo toje programoje – išgerti po stiklinę pieno galėjo 2 tūkst. 800 rajono vaikų. Pernai mūsų rajono mokyklose pieno programą taip pat vykdė I.Narmontienės įmonė. Jos atstovė I.Šimkuvienė atviravo, jog kurį laiką vėlavo atsiskaitymai bei išmokos, o taip pat sumaišties įnešė dokumentų tvarkymas dėl naujos maitinimo tvarkos. Todėl šiemet ES finansuojamoje pieno programoje ketinama dalyvauti po rudens atostogų. „Ne visose ugdymo įstaigose pernai pasiteisino ši programa, nes ne visi vaikai įpratinti gerti pieną. Pieną panaudoti reikia tikslingai – valgyklų virėjos išvirti pieniškos sriubos iš jo negali, - akcentavo L.Lengvinienė. - O parsinešti neišgertą pieną namo sudėtinga – nėra tinkamos taros“. Anot L.Lengvinienės, rajono Švietimo skyrius palaiko šią programą, tačiau dalyvauti joje ar ne - šiuo metu sprendžia mokyklų bendruomenės.
Maitinimą Kretingos bendrojo lavinimo mokyklose organizuoja Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi Irenos Narmontienės įmonė. Už mokinių maitinimą atsakingi mokyklų direktoriai: jie tvirtina valgiaraštį 20 dienų į priekį ir suderina jį su Visuomenės sveikatos centru. Direktoriams suteikti įgaliojimai vykdyti mokinių maitinimo kontrolę. Mokykloje dirbantis visuomenės sveikatos priežiūros specialistas priežiūrą valgyklose turi vykdyti kasdien. Pagal šiųmetinę tvarką iš mokyklų išguiti ne vien maisto aparatai, kuriuose prekiauta čipsais, kokakola bei visokiais saldėsiais, bet ir valgyklose verdamas įvairus maistas. Nuo šiolei patiekalai kasdien ruošiami pagal suskirstytas maisto grupes: tik iš žuvies, mėsos, bulvių, miltų. O tai reiškia: mėgsti – nemėgsti žuvies ar mėsos, tądien valgysi ją ir tik ją. Pusryčiams, priešpiečiams ir pietums. Pasirinkti galima tik iš dvejopai paruošto tos pačios grupės patiekalo – keptą arba troškintą. Be to, nuo šiol sriuba vertinama kaip menkavertis produktas.
|
|
