|
Loretos Stonkienės palėpę vaikai vadina Paryžiumi
Juodupėniškiai per kiekvieną kaimo šventę jau laukia staigmenos – komiško vaidinimo. Juos visada, prikalbinusi dar keletą aktyvesnių kaimynų, parengė vietoje nenustygstanti Loreta Stonkienė.
Moteris papasakojo, kad prieš šventę ji nerandanti sau vietos: galvoje sukasi mintys, ką dar naujo sugalvoti, kuo žmones nustebinti. „Viskas gimsta ekspromtu: šauna mintis į galvą ir matau vaizdą prieš akis“, – šypsodamasi pasakojo L.Stonkienė. Tada ji prisišnekina keletą humorą mėgstančių kaimynų ir – į sceną. Prieš pasirodymą aktoriais tapę kaimo žmonės nerepetuoja. Kiekvienas žino, ką maždaug turi daryti – visa kita paliekama improvizacijai. Juodupėniškių laukiami spektakliai, kurių turinys atspindi to laiko aktualijas, pavyzdžiui, paukščių gripą ar Bin Ladeno išpuolius, yra komiški. L.Stonkienė sakė, idėjų scenarijui literatūroje neieškanti. „Esu savamokslė: niekas manęs nemokino kaip kurti spektaklius“, – pasakojo pašnekovė. Apie sumanytą scenarijų ji niekam neprasitaria – kas bus vaidinama, nežino net namiškiai.
Esama nuomonių, kad kurti komiško žanro spektaklį yra sunkiausia. „Niekada apie tai nepagalvojau“, – prisipažino L.Stonkienė. Visiems vaidintojams personažų aprangą suranda pati L.Stonkienė. Ji sakė, kad kaukės niekada nesikartoja. Moteris prisiperka turguje pamatytų įdomesnių rūbų ar aksesuarų, o vėliau juos panaudoja naujiems vaidmenims kurti. Teatrinė apranga kaupiama L.Stonkienės palėpėje, kurią vaikai praminė Paryžiumi. „Atvažiavę giminaičių vaikai visada prašo, kad leisčiau ten žaisti, demonstruoti madas“, – juokėsi pašnekovė. Prie L.Stonkienės idėjų dažniausiai prisideda ir kartu vaidina Viliojata Genbutienė, Vladas Kuprys, Vidmantas Vaičius, Henrikas Beniušis ir Algis Kuprys. L.Stonkienė sakė, kad prieš spektaklį trupė labai jaudinasi. „Ir po šimtą gramų paima“, – juokėsi moteris. Dažnai L.Stonkienės spektakliuose vaidinantis Vladas Kuprys pasakojo vaidindavęs dar tada, kai dirbo kolūkyje. „Mėgstu humorą. Man patinka kuo nors apsimesti“, – šmaikštavo V.Kuprys. Vyras nejaučia scenos baimės. „O ko čia bijoti? Juk saviems vaidini. Nekreipiu dėmesio į kitų žmonių nuomonę“, – kalbėjo V.Kuprys. Vienas įsimintiniausių jo vaidmenų – „Šustauskas“. Pasakodamas apie jį V.Kuprys juokiasi, nors tada jis bevaidinandamas prasiskėlęs galvą. L.Stonkienė džiaugėsi, kad ją labai palaiko juodupėniškiai. Anot jos, tai, kad kaimo gyventojai spektaklių labai laukia, ploja, pasako gerą žodį artistams, ir įkvepia kurti toliau. „Man reikia žmonių žvilgsnių. Negaliu be to gyventi. Aš nepavargstu organizuodama renginius“, – mintimis dalijosi pašnekovė. L.Stonkienė Juodupėnuose įgyvendino tradiciją – kartu švęsti naujus metus. Į naujametinį karnavalą visi gyventojai susirenka pasipuošę kaukėmis. Per Užgavėnes kaimynai visada laukia tikrų „žydų“ grupės. L.Stonkienė Juodupėnuose gyvena dešimt metų. Dirbdama bendruomenės slaugytoja, apie kiekvieną žmogų žino viską: ir džiaugsmus, ir bėdas. „Įleidau čia šaknis“, – sakė moteris.
Dovilė SIMAITYTĖ
|