|
|
|
Lazdininkų maldos namai – ją stačiusių žmonių širdžių bažnyčia
Lazdininkų kaimo gyventojai ne žodžiais, o savo darbais įrodė, kad jų gyvenvietėje tikėjimas yra vieningas bei stiprus: lazdininkiečiai dar tarybiniais metais sugebėjo įtikinti valdžią, jog jų kaimui yra reikalingi maldos namai. Praėjus dviem dešimtmečiams Lazdininkų gyventojai nebijodami persekiojimų įžengė į teisėtą savo kaimo koplyčią, kurią šventindamas lietui lyjant Telšių vyskupas Jonas Boruta pavadino bažnyčia. Ir tai Lazdininkų bendruomenei nenuskambėjo per išdidžiai, nes į šiuos maldos namus jie sudėjo visą širdį.
„Jau penkiolika metų esu šių statybų liudininkas, ir štai pagaliau turime šiuos gražius maldos namus“, - prieš koplyčios šventinimo iškilmes prasitarė Laukžemės ir Šventosios parapijų klebonas Vidmantas Gricius. Jį koplyčios statybų iniciatorius, buvęs Darbėnų kolūkio pirmininkas Albinas Šimkus vadina vienu didžiausių dvasinių koplyčios statybos rėmėjų ir priminė, kad iš tiesų Lazdininkų koplyčios statybos užtruko labai ilgai – daugiau negu du dešimtmečius. „Jau skaičiuoju dvidešimt dvejus metus, kai Lazdininkų gyventojai susirinko į draugę ir pakalbėję nusprendė, kad kaimui yra reikalinga dvasinių pasibuvimų, susirinkimų vieta. Nuo to susirinkimo viskas ir prasidėjo: paprašiau kolūkio tarybos leidimo, gavau. Architektas Edmundas Giedrimas sukūrė koplyčios projektą. Pradėjome rinkti aukas“, - pasakojo A.Šimkus. Į koplyčios šventinimo iškilmes gausiai susirinkę Lazdininkų gyventojai ir svečiai iš viso Kretingos rajono šnekučiuodamiesi prisiminė, kad tikras stebuklas, jog tarybiniais laikais, kuomet buvo propaguojamas ateizmas, buvo leista statyti maldos namus. Ironiška, tačiau koplyčios statybas leidusi tarybinė santvarka pati griūdama sugriovė ir lazdininkiečių viltį turėti savo koplyčią. Prasidėjęs Sovietų Sąjungos žlugimas ir kolūkių ardymas daugiau negu dešimtmečiui likimo valiai paliko ir Lazdininkų maldos namus.
„Pirmuosius statybos darbus atliko kolūkis. Tačiau jam žlugus, visi darbai sustojo“, - sakė A.Šimkus. Iš mirties taško koplyčios reikalus prieš šešerius metus pajudino naujai susibūrusi Lazdininkų kaimo bendruomenė su savo pirmininke Vanda Šimkuviene. Sunkiai dirbti pasirengusi bendruomenė pati sau davė pažadą, kad jų kaime koplyčia turi atgimti. „Ilgai užtruktų, jei vardinčiau visus Lazdininkų ir ne tik gyventojus, kurie darbais, aukomis, palaikymu prisidėjo prie koplyčios statymo. Nenoriu išskirti net ir didžiausias sumas aukojusių visos Žemaitijos gyventojų – kiekvienas aukojo iš savo širdies, ir visai nesvarbu, kiek. Svarbu, kad visų gerumas padėjo mums pasiekti gražų tikslą“, - kalbėjo A.Šimkus. Pasak jo, nė vienas kaimo gyventojas neskaičiavo ir neskaičiuoja savanoriškų darbų, kuriuos atliko statydami 160 kvadratinių metrų koplyčią. „Be bendruomeniškumo nieko nebūtume pasiekę – Lazdininkų gyventojai ne tik patys darbavosi, bet ir aukojo: kaip ir visos Žemaitijos žmonės, politikai, verslininkai, užsienyje gyvenantys lietuviai“, - sakė A.Šimkus. Pagrindinį koplyčios akcentą – kryžių - sukūrė ir pagamino kretingiškis skulptorius Gediminas Staškauskas. „Nors kurti kryžius man yra tapę beveik kasdienybe, visada pasidžiaugiu, gavęs naują užduotį. Esu laimingas, kad galėjau būti naudingas Lazdininkų bendruomenei ir turėjau galimybę jiems sukurti Nukryžiuotąjį“, - kalbėjo skulptorius G.Staškauskas. Jo darbas papuošė kuklų koplyčios vidų, kuriame šventinimo dieną tilpo ne viena dešimtis tikinčiųjų – koplyčioje galima palypėti ir į antrą aukštą, skirtą choristams, ją puošia balkonas ir virš Lazdininkų iškilusi varpinė. Nedidelę bažnyčią primenanti Lazdininkų koplyčia bus atvira ne tik Lazdininkų žmonėms: bendruomenė „Lazdininkai“ vienija ir aplinkinių kaimų – Sausdravų, Želvių, Joskaudų ir kitų - žmones. Visi tikintieji yra laukiami Lazdininkų koplyčioje: čia sekmadieniais šv.Mišias aukos Darbėnų klebonas, koplyčios rūsyje yra įrengta parapijos salė, kurią, pageidaujant žmonėms, bus galima pritaikyti ir šarvojimui.
Kad būtų sutvarkyta Lazdininkų koplyčios aplinka, įrengta žaibosauga,dar reikia, 50 tūkst. Lt.
|
|
