|
|
|
Nuosavo namo pradžia – portfelis dokumentų
Statybų verslo darbuotojai liūdnai juokauja – lengviau ir greičiau pastatyti namą, negu gauti leidimą statyboms. Apie reikalingas „popierines“ procedūras, jau turint sklypą ir norint jame suręsti gyvenamąjį namą, paaiškino Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė.
Norint pilti pamatus naujam namui, tenka ne kartą varstyti rajono Savivaldybės duris: kad išduotų projektavimo sąlygų sąvadą, patvirtintų techninį projektą ir galų gale – išduotų leidimą statyboms. Šie dokumentai yra būtini, nesvarbu, kokios paskirties turimas žemės sklypas – žemės ūkio ar kitos, skirtos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Reikalingi naujausi dokumentai „Statytojas, pageidaujantis gauti projektavimo sąlygų sąvadą, turi užpildyti nustatytos formos prašymą ir pridėti reikalingus dokumentus. Kiekvienu atveju jie gali būti skirtingi – priklausomai nuo to, kokioje vietoje ir koks bus statinys,- paaiškino R.Lukauskienė. – Tačiau visuomet yra būtinas žemės sklypo nuosavybės ar kitoks jo naudojimo teisę patvirtinantis dokumentas, žemės sklypo planas, topografinė nuotrauka. Prašome, kad visi šie dokumentai būtų ne senesni kaip vienerių metų.“ Jei žemės sklypas yra įregistruotas sklypą suformavus atlikus tik preliminarius matavimus, savininkas privalo atlikti ir žemės sklypo kadastrinius matavimus, o tuomet iš naujo įregistruoti žemės sklypą Registrų centre. Jei yra žemės sklypo bendrasavininkių, reikalingas ir jų sutikimas namui statyti. „Jei taip ir nepavyksta susitarti, vienintelis kelias yra kreiptis į teismą, kuris ir sprendžia, ar norimos statybos pažeistų kitų savininkų interesus. Teismui nusprendus, kad statybomis kitų savininkų teisė nebūtų pažeista, bendrasavininkių sutikimo nebereikia“,- teigė R.Lukauskienė. Įstatymai numato, kad visi statiniai – ir gyvenamieji, ir ūkiniai – gali būti statomi ne mažiau negu 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos. Jei naujasis namas numatomas arčiau sklypo ribos, reikalingas gretimų sklypų savininkų raštiškas sutikimas. Norint statyti gyvenamąjį namą sodininkų bendrijoje, prireiks bendrijos pirmininko pritarimo. Sąlygas pateikia įvairios institucijos „Projektavimo sąlygų sąvadą sudaro įvairių institucijų pateikti reikalavimai – ar jų sąrašas bus ilgas, priklauso nuo to, kokioje vietoje stovės būsimas namas. Visais atvejais statiniui nustatomi architektūros ir statybos sklypo sutvarkymo reikalavimai, tačiau priklausomai nuo sklypo vietos gali būti numatyti ir aplinkosauginiai, higieniniai, kultūros vertybių ir saugomų teritorijų apsaugos, inžinerinių tinklų prisijungimo ir kitokie reikalavimai. Savivaldybė projektavimo sąlygų sąvadą išduoda per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo“,- sakė R.Lukauskienė. Tik gavus projektavimo sąlygų sąvadą, galima kreiptis į projektuotojus, kad šie svajonėse susikurto namo viziją perkeltų ant popieriaus – parengtų techninį projektą. Jame, vadovaujantis Savivaldybės išduotomis sąlygomis, projektuotojai pateikia visą būsimo pastato charakteristiką: kokie jo parametrai, kokios medžiagos bus naudojamos jam statyti ir pan. Vienas „veto“ – ir projektas likviduojamas Parengus techninį projektą, statytojui ir vėl tenka apsilankyti Savivaldybėje – kad ši išduotų leidimą statyboms. Pateiktą techninį projektą svarsto nuolatinė statybų komisija, kuri mūsų rajono Savivaldybėje posėdžiauja kiekvieną trečiadienį. Tarybos sprendimu sudarytoje komisijoje dalyvauja ir rajono Savivaldybės specialistai, ir atstovai iš suinteresuotų institucijų, kurios buvo pateikusios savo sąlygas projektui. Svarstant projektą komisijos posėdyje dalyvauja ir pats statytojas bei projektuotojas. „Jei visi komisijos nariai pritaria pateiktojo techninio projekto sprendiniams, komisijos pirmininkė – vyriausioji architektė - priima sprendimą išduoti leidimą statyboms. Tačiau jei nors vienas narys prieštarauja, leidimas statybai neišduodamas. Tuomet projektuotojai, atsižvelgę į pastabas, turi pataisyti projektą, kad jį vėl galėtų teikti komisijai“,- teigė R.Lukauskienė. Visi duomenys – vienoje sistemoje R.Lukauskienė paaiškino, kad šiuo metu statybos leidimai išduodami, naudojantis Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema – „Infostatyba“. Naudodamasis šia programa kiekvienas statytojas ar projektuotojas gali nuotoliniu būdu pateikti prašymus gauti projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Informacinė sistema suteikia galimybę ir stebėti, kokia prašymų būsena, sužinoti, kokių dokumentų reikia dar pateikti, susipažinti su teisės aktais ir kt. Naudojantis šia informacine sistema greičiau atliekama procedūra, nes Statybos skyriaus specialistui nebereikia pačiam suvesti duomenų, pateiktų popieriniuose dokumentuose. Kadangi į „Infostatybą“ perkeliamas ir elektroninis viso projekto variantas, pagal jo duomenis pati programa suformuoja statybų leidimą. Savivaldybės specialistui tereikia jį peržiūrėti, esant reikalui – pakoreguoti ar papildyti, ir išspausdinti. Išduotas statybos leidimas duoda startą statyboms, o jas užbaigus bereikia kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad ši pripažintų statinį tinkamu naudoti. Ūkininkams – papildomi reikalavimai R.Lukauskienė paaiškino, kad norint statyti namą žemės ūkio paskirties žemėje, statytojui keliama daugiau reikalavimų: jis privalo turėti ūkininko pažymėjimą, kurį išduoda Žemės ūkio ministerija, o jo turimo sklypo dydis turi būti ne mažesnis negu 0,5 ha. Ir dar – kreipdamasis į Savivaldybę su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, ūkininkas rankose jau turi turėti Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Šį dokumentą, kurio paskirtis – žemės sklype nurodyti konkrečią vietą sodybai, parengia privačios atestuotos įmonės. Projekte taip pat nurodomos sodybai nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos - apsaugos juostos ir zonos, gretimų žemės sklypų ribos, kitos svarbios aplinkybės. „Ūkininkas pats sprendžia, kokio dydžio sodybą nori statyti – jis gali ir neišnaudoti viso turimo sklypo“,- patikslino R.Lukauskienė. Galima eiti ir kitokiu keliu, norint statyti gyvenamąjį namą – visų pirma pakeisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Tačiau tai galima padaryti tik parengus detalųjį planą ir juo suformavus sklypus. Šį variantą dažniausiai pasirenka statybų verslu užsiimantys žmonės, mat žemės ūkio paskirties sklypas netinka komercinei veiklai. Tačiau keičiant žemės ūkio žemės paskirtį reiktų atsižvelgti į Kretingos rajono bendrąjį planą – ar tose teritorijose yra numatyta gyvenamųjų namų statyba. Tačiau Bendrasis planas pats savaime konkretaus žemės sklypo paskirties nepakeičia – tam būtina rengti detaliuosius planus. Dokumentų galiojimo terminai Statybos leidimas galioja 10 metų. Tačiau jei per pirmuosius trejus metus statybos visai nepradėtos – šis leidimas netenka galios. Projektavimo sąlygų sąvadas galioja tiek pat laiko, kiek ir statybos leidimas. elektroninių dokumentų pasirašymas |
|
