Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kretingiškiai Rimantas Skiparius ir Juozas Pelionis pasiekė savo tikslą – jie iš Kopenhagos (Danija) per Vokietiją ir Lenkiją dviračiais sėkmingai grįžo į Kretingą. Vyrai per devynias dienas įveikė daugiau negu 1 tūkst. 600 km.

Rimantas Skiparius (kairėje) ir Juozas Pelionis ilgos kelionės metu vienas kitą palaikydavo. Jiems niekada nebuvo kilusi mintis, kad kas nors galėtų sutrukdyti įgyvendinti užsibrėžtą tikslą.

R.Skiparius ir J.Pelionis iš Danijos išvyko Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dienos rytą. Pasak pašnekovų, nepaisant to, kad jėgų turėjo daug, pirmoji kelionės diena jiems buvo sunkiausia. Dviratininkai turėjo pasiekti keltą į Vokietiją. Tačiau jie nuklydo nuo maršruto ir atsidūrė kitoje saloje. Kepinant karščiui teko papildomai įveikti apie 30 km ir spėti į keltą.

Vyrai kasnakt miegodavo viešbučiuose po 4 – 5 valandas. Jie stengdavosi išvažiuoti apie penktą valandą ryto, kol dar nekaršta. Kas keletą valandų bedražygiai darydavo pertraukas, per kurias atsigerdavo kavos, pavalgydavo. Per dieną numynę 180 – 190 km, apie 20 val. jie apsistodavo nakčiai.

Vienas įsimintiniausių nuotykių – poilsio pertrauka Vokietijoje. Ant miegmaišių miške prigulę vyrai po kurio laiko pastebėjo aplipę po keliasdešimt erkių. Apsižiūrėję, kad nė viena dar nespėjo įsisiurbti, jie tą vietą paliko. „Daugiau manęs Rimantas neįkalbėjo ilsėtis jokioje pievoje ar miške“, – juokdamasis prisiminė J.Pelionis.

Daugiausia dienų R.Skiparius ir J.Pelionis praleido Lenkijoje – ten jie nakvojo šešis kartus.

Vyrai niekada nepagalvojo, kad kas nors galėtų sutrukdyti įgyvendinti sumanymą. Ketvirtą kelionės dieną iš ryto pabudęs R.Skiparius galbūt dėl karščio ar netinkamo maisto pasijautė silpnai ir žadėjo kviesti gydytoją. Tačiau dar kiek pamiegojęs, jis ryžosi kelionę tęsti.

Dviratininkai pravažiavo daug gražių vietų, išlikusių senų pastatų. Kadangi kelionės metu nebuvo laiko ilgai žvalgytis, šiomis vietomis jie žadėjo dar pasidomėti.

Lenkijoje didelį įspūdį paliko istorinis Griunvaldo miestas. Lietuviai aplankė Žalgirio mūšio memorialą, prie jo įsiamžino. J.Pelionis į šią vietą žadėjo suorganizuoti jaunimo grupės dviračių kelionę.

R.Skiparių ir J.Pelionį sužavėjo dideli paplūdimiai prie jūros Vokietijoje ir Vyslos upė Lenkijoje.

Dviratininkai kelionės metu vilkėjo vienodais raudonais marškinėliais su mūsų miesto herbu ir užrašu „Kopenhaga – Kretinga“, ant dviračių plevėsavo Lietuvos vėliavos. Šie simboliai patraukdavo žmonių dėmesį. J.Pelionis stengėsi pabendrauti su šalių gyventojais, iš kurių maloniausi buvo lenkai. Tik paėmus žemėlapį į rankas, jie neprašyti nupasakodavo, kaip pasiekti norimą vietą.

Pasak pašnekovų, kelionėje sunkiausia buvo ištverti karštį, tačiau jie džiaugėsi, kad nepūtė priešinis vėjas. Jis atsirado tik prieš pat Kretingą.

Rotušės aikštėje su ąžuolo lapų vainikais ir šampanu dviratininkus pasitiko jų šeimos, artimiausi draugai.

Iš Lietuvos gynybos atašė pulkininko leitenanto Alvydo Šiupario įsigyti dviračiai sugedę nebuvo. Išskyrus prakiurusias padangas: J.Pelioniui tai nutiko Lenkijoje, R.Skipariui – netoli Kretingos.

Keliautojų nuomone, geriausi dviračių takai yra Danijoje. Jais galima važinėti iš vieno miesto į kitą. Ten ši transporto priemonė yra labai populiari. Dviratininkus gerbia ir automobilių vairuotojai, nes juos užkliudžius gresia 20 tūkst. kronų (apie 9 tūkst. 400 Lt) bauda.

Vokietijos pajūryje yra gerai įrengti oficialūs dviračių takai. Toliau lietuviai važiavo buvusios Rytų Vokietijos dalimi. Pasak J.Pelionio, matyti, kad ten dar ne viskas sutvarkyta.

Dviratininkai Lenkijoje tikėjosi blogesnių kelių. Jie nustebo, kad tarpmiestiniai, ne automagistraliniai, keliai yra geros būklės.

Lietuvoje važiuoti autostrada negalima, todėl R.Skiparius ir J.Pelionis tarėsi su policija, kaip jiems geriausiai grįžti į Kretingą. Pareigūnai patarė rizikuoti - važiuoti autostrada. J.Pelionio manymu, tai turbūt buvo geriausia išeitis, nes plati rezervinė zona leido jaustis saugiai.

Pašnekovai manė, kad reikia šviesti visuomenę, jog žmonės būtų atsakingi eismo dalyviai, gerbtų dviratininkus. Kol kas Lietuvoje mažai dviračių takų, o į dviratininkus žiūrima kaip į automobilių vairuotojų priešus, kurie tik maišosi kelyje.

Pasak pašnekovų, per šią kelionę jie visų pirma pasitikrino savo fizines galimybes. „Tai – ne stebuklas, o valios išbandymas“, – paaiškino R.Skiparius.

Tai buvo antroji R.Skipariaus ilga kelionė dviračiu. Prieš 32 metus iš armijos Krivoj Roge (Ukraina) jis su draugu į Šiaulius grįžo per dešimt dienų. Dviratis, kuriuo jis įveikė 1 tūkst. 755 km., tapo šeimos relikvija.

Idėja suorganizuoti kelionę „Kopenhaga – Kretinga“ R.Skipariui gimė pernai rugsėjį. Danijoje į darbą jis kasdien važiuodavo dviračiu. Nuo vaikystės šią transporto priemonę pamėgęs R.Skiparius nutarė dar kartą pasitikrinti savo jėgas ir šitaip originaliai paminėti savo 60 metų jubiliejų, kuris bus rudenį, bei 31metų bendro gyvenimo su žmona Irena sukaktį.

Įvertinęs gerą J.Pelionio fizinį pasirengimą, kartu važiuoti pasiūlė ir jam. J.Pelionis šią idėją palaikė, nors iki tol sakosi dviračių nemėgęs. Žygiui pradėjęs ruoštis prieš 3 mėnesius: kasdien jis numindavo apie 70 – 80 km.

Dovilė SIMAITYTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas