Dievo žodį sėja jau dvidešimt metų

Į tikybos mokymo 20-mečio paminėjimą, surengtą Palangos Senojoje gimnazijoje, buvo sukviesti buvę ir esami Kretingos rajono bei Palangos miesto mokyklų tikybos mokytojai, kad prisimintų ir pasidžiaugtų per du dešimtmečius nueitu keliu, į mokinių širdis sėjant Dievo žodį.

Viena iš šventės organizatorių - Ramunė Masiokienė (centre) ir tikybos Nepriklausomybės pradžioje mokę mokytojai Daiva ir Alvydas Račkauskai.

Lietuvos vyskupų konferencijos iniciatyva šį renginį pajūryje surengė tikybos mokytojos – palangiškė Genovaitė Kekienė ir kretingiškė Ramunė Masiokienė.

Iškilmės prasidėjo šv.Mišiomis Palangos bažnyčioje, kur dalyvavo ir Jo ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta bei Palangos dekanato kunigai ir Kretingos pranciškonų vienuolyno broliai.

Sveikinimo žodžiu konferenciją šimtui suvažiavusių svečių pradėjo Palangos katalikų bažnyčios klebonas Algis Genutis.

Vyskupas J.Boruta savo pranešime apžvelgė krikščionybės mokymo Lietuvoje pradžią ir pasidalijo istorinėmis įžvalgomis.

Palangos dekanato tikybos mokytojų metodinio ratelio pirmininkė R. Masiokienė padėkojo buvusiems tikybos mokytojams, kurie dirbo šį darbą pačioje Nepriklausomybės pradžioje, dar nesant nei vadovėlių, nei mokymo metodikos. Vieni iš tokių mokytojų – tai kretingiškiai Daiva ir Alvydas Račkauskai. Daiva 9 metus dirbo Kretingos Marijono Daujoto vidurinės, o Alvydas – 17 m. Darbėnų vidurinės mokyklos tikybos mokytojais.

„Pradžia buvo labai įdomi ir pakili. Tai buvo ieškojimų metas: patys siekėme žinių, lankėme vienuolių surengtus kursus ir tuo dalijomės su vaikais. Tai buvo ir mano pedagoginio darbo pradžia: atvykau po rusų kalbos studijų, o pasiūlė mokyti tikybos“, - prisiminė D.Račkauskienė.

Ji mano, jog pradžioje gyvavęs dvasingas tautos judėjimas menksta, nes visuomenė, eidama gilyn į kapitalizmą, vis labiau materialėja. Tai juntama ir tikėjimo dalykuose.

Kūlupėnų pagrindinės mokyklos mokytoja Rasa Galdikaitė įsitikinusi, jog tai, kaip mokinys priima tikėjimo dalykus, labai priklauso nuo šeimos, iš kurios jis atsineša gyvenimo vertybes.

Anot Kretingos pranciškonų gimnazijos kapeliono Pauliaus Vaineikio, lietuvių tautos dvasinė branda nesumažėjo: anksčiau žmonėms trūko motyvacijos, ir į bažnyčią jie ėjo veikiau iš tradicijos, negu iš gyvo tikėjimo.

„Mokykloje vaikams reikia išaiškinti, kas yra tikėjimas, ir kas – religija. Tai – ne tas pats. Religija niekada nebuvo ta, kuri gelbsti, o tik ta, kuri patarnauja tikėjimui. Ir per tą dvidešimtmetį mums iš dalies tepavyko išgryninti šią sampratą. Tėvai vis dar pageidauja „sutvarkyti“ religinius vaikų dalykus, tarkim, einant išpažinties, Pirmosios Komunijos ar Sutvirtinimo sakramentų“, - kalbėjo brolis Paulius, linkėdamas, kad kiekvienas žmogus stengtųsi asmeniškai pažinti Kristų.

Renginio pabaigoje Jaunimo eucharistinio sąjūdžio „Pranciškučių“ grupė iš Kretingos suvaidino pačių parengtą spektaklį „Laivo sraigtelis“ pagal Bruno Ferero kūrybą. Mokiniams talkino pranciškonė misionierė Džovanina Borsato - sesuo Benjamina iš Italijos, Pranciškonų gimnazijoje tikybą dėstanti jau 15 metus.

„Teko vaikus mokyti Italijoje, Prancūzijoje, Kamerūne. Kai atvykau į Lietuvą, atgimimas jau buvo įsišaknijęs. Aš manau, kad dabar tikėjimas yra gilesnis. Tie, kurie tik patyrė tikėjimo atgimimą, jiems to ir užteko. O tie, kas pasinėrė į gelmę, tapo tvirtesni. Anksčiau tikintis jaunimas iš visos Lietuvos suvažiuodavo į Kretingą, dabar kiekviena parapija jau turi savo jaunimo grupes“, - sakė sesuo Benjamina.

• Rašyti komentarą (2)