Augina Nepriklausomybės ąžuolą

Bronius Jokubauskas (kairėje) kartu su savo vaikais prieš dvidešimt metų pasodino Kovo 11-osios ąžuolą. Tą įvykį gerai prisimena tada beveik penkerių metų sulaukęs B.Jokubausko sūnus Nerijus (dešinėje). Mintimis apie Lietuvos nepriklausomybės metus dalijęsi vyrai sakė, kad ąžuolas jiems – ne tik tėvynės laisvės, bet ir šeimos stiprybės bei vertybių simbolis.

Kūlupėniškio Broniaus Jokubausko šeimos sodyboje vešintis ąžuolas atlieka ypatingą misiją: kiekvieną pavasarį, Kovo 11-ąją, savo vis tvirtėjančiu liemeniu ir platesnėmis šakomis medis primena nepriklausomybėje bėgantį Lietuvos laiką. Ąžuolas veši lygiai dvidešimt metų. Jo šeimininkas sako, kad tai toks laikotarpis, kada verta labai giliai susimąstyti – kur eina Lietuva.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga pasodintas medis Jokubauskų sodyboje auga 7 tūkst. 300 dienų. Ąžuolą kartu su žmona Vitalija bei vaikais Vaidu, Aušra, Rasa, Nerijumi ir Broniumi pasodinęs B.Jokubauskas kalbėjo, kad optimistišką Lietuvos viziją turėjęs simbolizuoti ąžuolas virto sudužusių iliuzijų medžiu.

„Nesakau, kad švęsdamas Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį galvoju, jog viskas yra blogai. Tiesiog prisimindamas tą dieną, kai iš džiaugsmo kieme pasodinome ąžuolą, manau, kad dabar atėjo tas metas, kai kažką reikia keisti. Prisimenu, kaip Nepriklausomybės išvakarėse išgyvenome įdomų laiką: patriotiniai jausmai ir nuotaikos, tautos viltį kėlę rašytojai, svajonės ir ateities vizijos. Ir visa tai vainikuojanti Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Sužinojęs šį faktą, Kovo 11-osios rytą paprašiau savo vaikų nueiti į mišką, kad iškastų ir namo parneštų nedidelį ąžuoliuką – laisvės simbolį. Jis man asocijavosi su nauja, stipria, modernia valstybe“, - sakė B.Jokubauskas.

Jis prisiminė, kad tas rytas prieš 20 metų buvo ypatingas ne tik politine prasme. Gamta jau buvo atbudusi ir iš žemės išėjęs įšalas. Todėl kartu su šeima B.Jokubauskas lengvai pasodino tušinuko storio, vos metro aukščio ąžuolą. Šiandien jo kamieno apimtis – 81 centimetras.

B.Jokubauskas įsitikinęs: taip, kaip sparčiai augo medis, taip greičiau turėjo keistis ir Lietuva.

„Buvo daugiau ginčų ir erzelynės, negu pokyčių. Todėl po dvidešimties metų nepriklausomybės atsidūrėme duobėje. Nieko neturime, net tikrosios demokratijos. 141 tautos atstovas turėtų mąstyti ir priiminėti įstatymus, o tai daro tik koks 50 – visi kiti nežinia kur trankosi ir nedirba. Ši jubiliejinė data yra pretekstas politikams susimąstyti, pradėti priiminėti tvirtus įstatymus, o ne juos nuolat keisti – kad žmonės galėtų gyventi, dirbti, kad į tėvynę galėtų grįžti emigrantai. Nors matau daug neigiamų dalykų, juos atsveria vienas svarbiausias faktas – džiaugiuosi, kad šeima patikėjo, jog Lietuvoje bus geresnė diena, todėl mano vaikai – vis dar Lietuvoje, vis dar kuriasi savo gyvenimus čia“, - kalbėjo B.Jokubauskas.

B.Jokubausko sumanymą pasodinti Nepriklausomybės ąžuolą prisiminė ir jo sūnus Nerijus. Kartu su broliais ir seserimis prieš du dešimtmečius medį sodinęs N.Jokubauskas netrukus turėjo švęsti savo penkerių metų gimtadienį.

Jis pasakojo, kad tuomet ąžuolo sodinimas jam, vaikui, buvo atrakcija, o dabar asocijuojasi su šeimos tvirtybe.

„Kai sodinome ąžuolą, buvo šlapia, lynojo. Tada nesupratau, kad medį sodiname tokia ypatinga proga. Dabar suvokiu, kad ąžuolas reiškė perėjimą iš vieno laikotarpio į kitą ir įaugo į žemę kaip šeimos vertybių simbolis“, - sakė N. Jokubauskas.

Jis įsitikinęs, jog nevalia sakyti, kad Lietuvos valdžia bloga – juk ji išrinkta pačių rinkėjų.

„Viskas priklauso nuo mūsų pačių ir reikia pradėti nuo savęs. Dauguma jaunų žmonių yra nusivylę, todėl neina balsuoti. O reikėtų: kad Lietuvą pradėtų valdyti nauji žmonės, su nauju požiūriu – kad reikia dirbti ne sau, o tiems, kurie juos išrinko“, - mano N.Jokubauskas.

Tačiau į ateitį N.Jokubauskas žvelgia optimistiškai: tiki, kad jau auga ir dar užaugs naujų kartų, kurios daug ką pakeis.

„Nepaisant visko, man patinka gyventi Lietuvoje. Kitur galbūt ir geriau: bet savi namai yra savi namai. Patys galime daug ką pakeisti“, - įsitikinęs N.Jokubauskas.

Optimistiškai vizijai pritarė ir B.Jokubauskas. Pasak jo, kad ir kiek mažai buvo teigiamų pokyčių, buvo keletas tinkamų sprendimų, kurie Lietuvai turėtų atverti gražesnę ateitį.

„Pritariu Lietuvos narystei Europos Sąjungoje, kaip likimo dovaną priimu Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir džiaugiuosi gerų Lietuvos žmonių viltimi, kurie vis nepasiduoda ir dirba. Jei šie trys dalykai išliks, Lietuvoje bus gerai“, - sakė B.Jokubauskas.

• Rašyti komentarą (36)