Vaclovas Žabonis:
- Kretingoje per du dešimtmečius pridygo daugybė namų. Miestas išsiplėtė. Tačiau po dvidešimtmečio augimas yra sustojęs. Keitėsi viskas – žmonės, valdžia, aplinka. Manau, pasikeitė į gera. Yra ir blogų pasikeitimų: seniau jei neturėdavai darbo, tuoj pat kur nors įdarbindavo. O per Nepriklausomybės metus to nebeliko: gali be darbo gulėti gatvėje – ir niekam nė motais
Albertas Savickas:
- Yra dalykų, kurių pokyčius sunku pastebėti: galbūt pasikeitė žmonės, miesto nuotaika. Vizualiai Kretingos miestas per dvidešimt metų keitėsi tik teigiama prasme: gražu pažiūrėti į erdvų centrą, naujus namus įvairiuose miesto rajonuose, naujas gatves. Aš asmeniškai negaliu skųstis dviem dešimtimis laisvės metų. Tačiau yra žmonių, kuriems pasikeitimai buvo tik blogi.
Elvyta Petkienė:
Kasmet Kretingoje vis daugiau gėlių ir grožio. Per dvidešimt metų miestą papuošė ne vienas paminklas, gražūs namai. Žmonės ir miesto valdymas tikrai nepablogėjo – Kretingoje gera gyventi. Galvoju, kokia Kretinga bus po dar dvidešimties metų. Turbūt centre nebeliks mažų ar medinių namų. Kas žino – gal grožėsimės dangoraižiais, nes Kretinga išsiplės, turės daugiau gyventojų.
Milda Šimkienė:
- Ryškiausi pasikeitimai, mano pastebėjimu, yra sutvarkyta ir didelė Rotušės aikštė, atnaujintas Kultūros centras, judrios gatvės. Žvelgiu optimistiškai: galvoju, kad viskas keitėsi tik į gera. Kad ir tokia smulkmena: per dvidešimt metų pardavėjos tapo tikrai daug mandagesnės.
Kalbino Diana JOMANTAITĖ,
fotografavo Darius ŠYPALIS