|
|
|
Baldų gamybos įmonei – teisėsaugos kirčiai
„Neturėjau kitos išeities – uždaryti įmonę ir paleisti į gatvę beveik 30 darbuotojų, arba bandyti kaip nors išgyventi. Bankrutuoti - lengviausia“,- tvirtino bendrovės „Pirklio baldai“ direktorius ir savininkas Rimantas Budginas, su nerimu laukiantis prasidėsiančio teismų maratono. Jis ir dar dvi įmonės buhalterės kaltinami per pusantrų metų nuslėpę beveik 160 tūkst. Lt mokesčių. Šią bylą, kurioje kaltinimai pareikšti ne tik direktoriui, buhalterėms, bet ir juridiniam asmeniui – pačiai bendrovei, Kretingos rajono apylinkės teismas turėtų atversti artimiausiu metu. Gresia nelaisvė „Laukiu finalo, kuo viskas baigsis“,- prisipažino 46 metų verslininkas R.Budginas, kuris kaltinamas organizavęs neteisingų buhalterinių duomenų pateikimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą. Bendrovėje „Pirklio baldai“ pernai kovą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai apsilankė gavę anoniminės informacijos. Ši pasitvirtino – pareigūnai nustatė, kad nuo 2007 m. rugsėjo iki 2009 m. sausio įmonės darbuotojams dalis darbo užmokesčio buvo išmokama vadinamuosiuose vokeliuose. Be to, vengiant mokesčių, ne visi grynieji pinigai, gauti už parduotus baldus, buvo įnešti į bendrovės kasą ir užfiksuoti buhalteriniuose dokumentuose. Teisėsaugininkai suskaičiavo, kad tokiu būdu per pusantrų metų nuo valstybės buvo nuslėpta beveik 160 tūkst. Lt mokesčių. Didžiausia Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė už šias nusikalstamas veikas – laisvės atėmimas iki 4 metų. Gailisi investavęs Dabar R.Budginas gailisi prieš trejus metus investavęs, paties teigimu, milžinišką sumą bendrovės „Pirklio baldai“ įrangai atnaujinti. „Kad įmonė būtų konkurencinga, reikėjo atsinaujinti: nupirkau visus šiuolaikinius vokiškus įrengimus, kurių vienas pakeičia kelių žmonių darbą. Didžiuojamės, kad gavome aukštą kokybę patvirtinantį sertifikatą, - sakė vienintelis bendrovės „Pirklio baldai“ akcininkas R.Budginas. – Nors turėjau pasiūlymų investuoti užsienyje, tačiau nutariau likti Lietuvoje. Ši bendrovė – kaip mano kūdikis, širdis džiaugiasi įgyvendinus projektą.“ Nestandartinius buities baldus gaminti besiorientuojanti bendrovė „Pirklio baldai“ didžiuojasi savo produkcija aprūpinusi tokius objektus, kaip „Baltijos“ poilsio namai, „Herkaus galeriją“, bent keletą ministerijų, „Litexpo“ parodų rūmus. Bendrovė savo atstovybę buvo įkūrusi ir Rygoje, tačiau ją teko uždaryti, kai prokurorai R.Budginui uždraudė kirsti Lietuvos sieną. Dar ikiteisminio tyrimo metu areštuotas ir visas R.Budgino nekilnojamasis turtas.
Įmonė dirbo nuostolingai „Visada išlaidos buvo didesnės negu pajamos“,- tvirtino bendrovės „Pirklio baldai“ vadovas R.Budginas, pasidžiaugęs, kad bendrovė bent jau niekam nėra įsiskolinusi. Pasak R.Budgino, įmonė atsitiesdavo tik gavusi valstybinį užsakymą, ji neklestėjo net per vadinamąjį statybų bumą – mat tada didesnių atlyginimų reikalavo ir darbuotojai. Sunkmečiu bendrovės apyvarta smuko per pusę, užgulė ir mokesčių našta. Anot R.Budgino, bendrovė jų sumokėdavo vidutiniškai po 30-40 tūkst. Lt per mėnesį. Gelbėdamasi nuo bankroto, įmonė atsisakė nuostolingų užsakymų, nuo 30-35 iki 22 sumažino darbuotojų skaičių, sutrumpino darbo laiką. Devynis mėnesius be atlyginimo dirbo ir pats bendrovės direktorius R.Budginas. Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai nuolat tvirtina nejaučiantys valstybės palaikymo. Nesugebėjusi susimokėti mokesčių „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai „Pirklio baldų“ kaimynė „Tekos baldai“ paskelbė apie bankrotą. „Labai gaila, kad nesugebėjome „ištempti“ dar bent pusmečio, nes užsienio rinka jau atsigauna, rengiami ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojami projektai, - sakė „Tekos baldų“ direktorius Saulius Mikalauskas. - Mūsų vizitinė kortelė – kurti baldus viešbučiams. Kadangi šis segmentas Lietuvoje yra „numiręs“, nebeliko ir baldų užsakovų.“ Žalą atlygino R.Budgino teigimu, pusę bendrovės „Pirklio baldai“ apyvartos sudarydavo pajamos, gautos vykdant valstybinius užsakymus. Jei įmonė bus nuteista, ji nebegalės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, o tai reiškia ir bendrovės žlugimą. Baudžiamasis kodeksas numato, jog kaltininką galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jis prisipažįsta savo kaltę, atlygina žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dar neprasidėjus teismui bendrovė „Pirklio baldai“ jau visiškai atsiskaitė su Valstybine mokesčių inspekcija bei „Sodra“. Todėl byloje bendrovei ieškinys nereiškiamas, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės ji vis tiek nebuvo atleista. „Nors žala ir atlyginta, tačiau asmuo už padarytą nusikaltimą vis tiek turi atsakyti,- įsitikinęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuroras Donatas Blinstrubis, kuris organizavo ir vadovavo „Pirklio baldų“ bylos ikiteisminiam tyrimui. – Nors įstatymas ir numato galimybę tam tikrais atvejais bylą nutraukti, tačiau nei prokuroras, nei teismas to padaryti neprivalo.“ Darbuotojas melavo teisėsaugininkams Teisėsaugininkai pastebi, jog sunkmečiu verslas vis labiau traukiasi į šešėlį. Išaiškinti tokius atvejus yra sudėtinga dėl to, kad ne visi darbuotojai ryžtasi kalbėti apie algą „vokelyje“, bijodami prarasti darbo vietą. Tai patvirtino ir prokuroras D. Blinstrubis: „Ir šioje byloje vienas bendrovės darbuotojų, apklausiamas kaip liudytojas, melavo, esą jis gaudavęs tik minimalią algą – tokią, kuri nurodyta buhalteriniuose dokumentuose. Už melagingų parodymų davimą šiam darbuotojui buvo paskirta piniginė bauda“. R.Budgino atžvilgiu pradėtas ir dar vienas ikiteisminis tyrimas – manoma, kad jis galėjo daryti poveikį liudytojams, tai yra darbuotojams nurodė aiškinti, kad jie gavo tik minimalų darbo užmokestį. „Net neabejoju, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės dydžio, teismas atsižvelgs ir į šias aplinkybes. Jei bus įrodyta, kad vadovas darė įtaką, vadinasi, jis nesigaili dėl savo veiksmų ir siekia išvengti atsakomybės“,- tvirtino prokuroras. Teisme – ne pirma byla dėl „juodosios“ buhalterijos Dėl „juodosios“ buhalterijos su teisėsauga yra tekę susidurti ir bendrovės „Dvi šalys“ direktoriui Kęstučiui Šoblinskui. Kretingos rajono apylinkės teismas 2009 metų spalį jį pripažino kaltu dėl apgaulingai tvarkytos buhalterinės apskaitos ir dėl to, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas. Už abu šiuos nusikaltimus K.Šoblinskui paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 tūkst. 560 Lt bauda. Pareigūnai nustatė, kad K.Šoblinskas nuo 2008 metų sausio iki tų pačių metų rugsėjo į įmonės kasą neįnešė daugiau negu 220 tūkst. Lt, gautų iš asmenų už parduotus patiekalus bare-kavinėje „Virkštininkų dvaro užeiga“. O į PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės „Dvi šalys“ pajamas, taip valstybei padarydamas žalos už daugiau negu 33,5 tūkst. Lt. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko komentaras: - Dabar išaugusi šešėlinė ekonomika egzistavo ir seniau – tiesiog vieni „papuola“, kiti – ne. Verslininko pasiteisinimas, esą „juodąją“ buhalteriją vedė dėl to, kad išlaikytų darbuotojus, gerokai švelnina prasižengimą. Ypač, jei palygintume su tokiais kraštutiniais atvejais, kai pinigai „plaunami“ nelegaliai veiklai vykdyti. Sunkų laikotarpį išgyvena ne visi – pavyzdžiui, krizės nepatiria tos įmonės, kurios turi tvirtus eksporto partnerius ar dirba energetikos srityje. Dabar labai atsigauna ir baldų gamyba. Nereikia turėti iliuzijų, kad artimiausiu metu sumažėtų mokesčiai. Juk Lietuva ketina prisijungti prie eurozonos. Kita vertus, valstybės vadovams teikiame daug pasiūlymų, ir jie yra realizuojami. Laikau dideliu pasiekimu tai, kad pavyko sumažinti pelno mokestį mikroįmonėms nuo 13 proc. iki 5 proc. Tačiau versti kaltę vien aplinkybėms būtų neteisinga – verslas turi pasikeisti ir prisitaikyti prie rinkos sąlygų. Taip, kaip dirbai vakar, šiandien jau dirbti negali.
|
|
