|
|
|
Nevyriausybinės organizacijos kvietė „nesamanoti“
„Nesamanok – būk sąmoningas“, – tokiu šūkiu jaunieji teisininkai kvietė į nevyriausybinių organizacijų (NVO) mugę, praėjusį sekmadienį šurmuliavusią Klaipėdoje. Nors savo veiklą pristatė beveik 30 skirtingų visuomeninių organizacijų, tačiau jos didelio visuomenės susidomėjimo nesulaukė. „Užsienyje mūsų diskusijos apie tai, ar verta dalyvauti visuomeninėje veikloje, niekas nesuprastų“,- liūdną tiesą teko pripažinti pilietiškumo idėjas propaguojantiems klaipėdiečiams.
„Klaipėdos viešbučio“ konferencijų salėaje savo veiklą pristatė įvairios visuomeninės organizacijos – nuo teikiančių socialinę, psichologinę pagalbą iki kviečiančių propaguoti patriotines vertybes, mokytis lyderystės ar tiesiog aktyviai leisti laiką. Organizacijų atstovai džiaugėsi proga pasidalinti idėjomis, užmegzti bendradarbiavimo ryšius, tačiau muge susidomėjusių miestiečių nebuvo daug. Kad Lietuvoje per mažai žmonių domisi savanoryste, pastebi ir Lietuvos teisininkų draugijos Jaunųjų teisininkų skyriaus pirmininkas Mantas Gerdauskis, kuris yra projekto, siekiančio visuomenę supažindinti su NVO veikla, vadovas. „Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad daugiau negu pusė šalies gyventojų nežino, kas yra nevyriausybinės organizacijos. Žmonės pasigenda informacijos, kaip jose galėtų realizuoti save, kuo dalyvavimas visuomeninėje veikloje jiems naudingas,- kalbėjo M.Gerdauskis. – Tokias NVO muges surengiame kiekvieną savaitgalį vis kitame Lietuvos didmiestyje. O vėliau jas apibendrins finalinis renginys – mugių dalyvių forumas Vilniuje, kur aptarsime skaudžiausias problemas“. Viena jų – menkas visuomenės susidomėjimas savanoriška veikla – buvo iškelta ir per diskusiją „Dalyvauti (ne)verta“. Pašnekovai tvirtino, kad vardan kilnių tikslų savanoriams tenka atiduoti savo laiko, energijos, o neretai – ir paaukoti iš savo kišenės. „Yra ir dar vienas aspektas – dalyvaudamas visuomeninėje veikloje prarandi ramybę – juk tenka kažkuo rūpintis, organizacijai siūlyti naujoves. Šiuo atveju būti tik vartotoju ir naudotis tuo, ką sukuria kiti, yra daug lengviau“,- sakė dainininkas Steponas Januška, visuomenine veikla užsiimantis dar nuo studijų laikų. Nors diskusijos dalyviai ir sutarė, kad visuomeninė veikla, kurios ištakos siekia filomatų ir filaretų laikus, yra naudinga, tačiau ir čia esama problemų: vadovų kompetencijos stoka, nepakankamas finansavimas, NVO gali būti panaudota kaip priedanga politinėms grupėms arba korupciniams tikslams. Tokia patirtimi pasidalino verslininkas Linas Misevičius, kuris per tris savanorystės mėnesius Indijoje išsiaiškino, kad žmones išbandyti keramiką kviečianti nevyriausybinė organizacija „dengia“ tokia pačia veikla užsiimančią privačią įmonę. Taip ši profesionalių menininkų darbus galėdavo parduoti nuslėpdama dalį mokesčių. Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, nors ji jau šeštus metus priklauso Europos Sąjungai, vis dar nėra priimto savanorystės įstatymo ir savanoriško darbo apskaitos. Todėl ir statistika, esą savanoryste užsiima tik apie 11 proc. lietuvių, yra iškreipta. Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centrui atstovavęs Vidas Sutkus teigė, kad šiuo metu uostamiestyje yra užregistruota bent keli šimtai visuomeninių organizacijų, tačiau neaišku, kiek iš jų yra „gyvų“. Tai turėtų paaiškėti, parengus aktyviai veikiančių NVO žemėlapį. Diskusijos dalyvių nuomone, valdžios institucijos nepakankamai bendradarbiauja su NVO, kurioms galėtų „permesti“ dalį problemų, tam skiriant ir finansavimą. „Esame įdomioje – susistygavimo – stadijoje“,- apibendrino Klaipėdos jaunimo centro direktorius Aleksas Bagdonavičius.
|
|
