Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Lazdininkuose archeologai atkasinėja unikalią krosnį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2006-07-18
Kretingos muziejaus istorikas archeologas Julius Kanarskas sakė, jog muziejininkai Lazdininkų vietove susidomėjo prieš pusantro dešimtmečio, kuomet vienas šio kaimo gyventojų išartame lauke surado vertingų radinių

Jau antrą savaitę Lazdininkuose, Milašių sodyboje, Kretingos muziejaus istorikų ir Vilniaus universiteto archeologijos specialybės studentų grupė, vadovaujama docento Algimanto Merkevičiaus, vykdo kasinėjimus: 40 kv.m plote jie tyrinėja II-III amžiaus kuršių kapinyną, o po juo – iki Kristaus gimimo egzistavusią gyvenvietę. Čia aptikta Europos istorijos mastu unikali plūkto molio krosnis.

„Atkasus krosnį, bus išaiškinta dar viena „balta dėmė“ Europos istorijoje, o muziejaus fondai pasipildys vertinga medžiaga“, - tvirtino 30 metų Kretingos muziejuje istoriku – archeologu dirbantis ir 15 metų Lazdininkų gyvenvietę tyrinėjantis Donatas Butkus. Ši krosnis suteiks vertingų žinių apie kuršių bendruomenės šioje vietovėje gyvenseną romėniškuoju periodu.

„Manoma, kad Lazdininkai buvo vietovė, saugojusi prekybos kelio dalį. Prekybos kelias galėjo driektis nuo Baltijos jūros iki pat Romos imperijos, mat kapavietėse buvo surasta ir Romos imperijos monetų. Aplink vyravo pelkės, ir čia, ant ledynmečio suformuotų kalvų, gyveno ne žemdirbiai, o kariai. Apie tai byloja per ankstesnius Lazdininkų gyvenvietės kasinėjimus kapinynuose atrasti daiktai: kario ir žirgo aprangos detalės, kovos kirviai, ietigaliai, lenkti dalgiai, kuriais keliaujant žirgams buvo pjaunama žolė.

Pasak D.Butkaus, šiauriniame Vakarų Lietuvos – Kuršo – regione krosnis atrasta pirmąkart. Ją Kretingos muziejininkai per kasinėjimus aptiko prieš porą metų, laikinai užkonservavo ir laukė partnerių - specialistų iš Vilniaus universiteto - pagalbos. Šiemet kasinėjimai atnaujinti.

Archeologai ir studentai, mentelėmis atkasę 36 cm kultūrinį sluoksnį, jau aptiko plūkto molio krosnies liekanas. Ugniavietė iki dugno, manoma, sieks apie metrą.

Lygiagrečiai su krosnimi, tokiame pačiame gylyje, jau aptikta ir kapinyno radinių – žirgo dantys bei kaukolė. „Ant buvusios gyvenvietės kultūrinio sluoksnio vėlesnės čionykščių gyventojų kartos suformavo kapines, todėl vienoje vietoje persipina gyvenvietės ir kapinių radiniai“, – pasakojo ekspedicijoje dalyvaujantis Kretingos muziejaus istorikas archeologas Julius Kanarskas.

Pasak specialistų, mūsų protėviai mirusius laidojo negiliai, tačiau virš kapo supildavo maždaug 2 m aukščio kauburius, kuriuos apkraudavo akmenimis. Per amžius tos sanpilos dūlėjo, vėlesnės kartos jas aparė.

Lazdininkų vietove muziejininkai susidomėjo prieš pusantro dešimtmečio, kuomet vienas iš šio kaimo gyventojų – Kęstutis Milašius – išartame lauke atrado vertingų radinių, tarp jų – unikalią Europoje ažūrinę žalvario sagę, dabar saugomą Kretingos muziejuje, bei Romos laikų monetų.

Pradėjus kasinėti apylinkes, buvo rasta ir geležies lydymo krosnelių. Pasak J.Kanarsko, bendruomenė geležį iš vietinės rūdos lydė jau III-IV a. prieš Kristų. Radiniai paneigė ir hipotezę, kad baltų gentys šiose vietose metalą lydė tik II-III a. po Kristaus. Čia aptiktos ir devynios žirgų galvos, kai iki tol tik viena jų buvo rasta Palangos apylinkėse.

Bendras Lazdininkuose valstybės saugomos teritorijos plotas, J.Kanarsko žodžiais, yra apie 15 ha. Kai kurios kasinėjamos teritorijos įeina ir į privačias valdas. “Ūkininkai, ardami laukus, mokslui nepridaro tiek žalos, kiek jos jau yra padaryta. Milžiniškų nuostolių pridarė fermų statybos, kai vienu metu buvo duotas įsakymas statyti, ir lygiagrečiai aplink statybvietę vyko tyrinėjimai“, - sakė istorikas, patikindamas, jog valstybė ligi šiol neturi koncepcijos dėl kapinyno išsaugojimo.

Pasak D.Butkaus, atkasus krosnį, ją užfiksuos fotomedžiagoje, nes tyrimo metu krosnis bus sunaikinta. „Kapinynų tyrinėjimo specifika ir yra ta, kad pradinė jų būklė negrįžtamai išardoma. Vertingi radiniai vėliau yra preparuojami ir pavirsta muziejaus eksponatais“, - sakė radinių preparavimo ir konservavimo patirties turintis istorikas – archeologas D.Butkus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas