|
|
|
Ir kretingiškiai siekia tapti profesionaliais kariais
Būsimųjų karių palydėtuvėse nebuvo ašarų, - jose nedalyvavo jaunuolių artimieji. Visi trys vaikinai sakė, jog tarnauti kariuomenėje apsisprendę patys, jų nespaudė nedarbas ar šeimos aplinkybės. Visi paliko darbus ir artimuosius, nes trokštantys įgyti profesionalaus kario profesiją. Geodezininku dirbęs T.Stoncelis savo laimę išbandė jau antrą kartą – pirmąkart į sąrašą jis nepateko dėl pretendentų gausos. Kaip teigė Klaipėdos karo prievolės centro Kretingos teritorinio skyriaus vedėjas Antanas Kavaliauskas, šįsyk į Lietuvos kariuomenę savanoriai buvo kviečiami jau antrąjį kartą. Iš pradžių sustabdžius privalomąją tarnybą Lietuvos kariuomenėje, o po to ją paskelbus savanoriška, pirmieji kariai savanoriai – jų buvo 100 - į būtinuosius karinius mokymus buvo surinkti pernai lapkritį. Iš Kretingos teritorinio skyriaus tada išvyko taip pat 3 būsimieji kariai. „Norinčiųjų tapti kariais profesionalais yra gerokai daugiau, negu jų priimama. Kretingiškiai yra labai aktyvūs – pretendentų skaičius procentais prilygsta Kauno ir Panevėžio miestams“, - teigė A.Kavaliauskas. Klaipėdos karo prievolės centro vyresnysis specialistas Arvydas Kripas jaunuolius išvežė į Klaipėdą, iš kur jie kartu su kitais savanoriais iškeliavo į Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką Rukloje, Jonavos rajone. Kovo 1 - ąją savanorišką kario tarnybą pradėjo 50 jaunuolių iš visos Lietuvos. Profesionalo duona - išbandymai Iš pradžių savanoriai privalės praeiti 13 savaičių trunkančius būtinuosius mokymus. „Jeigu karys „nepatempia“ – jam per sunku fiziškai ir psichologiškai – tuomet jam užskaitoma tarnyba ir įrašomas į rezervą. Sunkiausia yra pradžia, svarbiausia – nepalūžti“, - tvirtino 38-erių A.Kavaliauskas. Po mokymų pasirašoma sutartis 4-erių metų tarnybai su 3 mėnesių bandomuoju laikotarpiu. Atsiradus priežasčių dėl sveikatos ar šeimyninių aplinkybių, ši sutartis gali būti nutraukta. „Karys mokomas būti savo darbo profesionalas ir tobulinti karybos meną. Jis turi gerai mokėti bet kokiomis sąlygomis ginti savo šalį: savanoris yra paskiriamas į sausumos, jūrų ar oro pajėgas“, - kalbėjo A.Kavaliauskas. Per mokymus kariui skiriama 130 Lt būtiniausioms išlaidoms, neįskaičiuojant maitinimo ir apgyvendinimo. Per bandomąjį laikotarpį mokama po 850 Lt kas mėnesį, o pasirašius sutartį, iš pradžių – 1 tūkst.755 Lt, tačiau atlyginimas palaipsniui kyla. Karys taip pat gauna nemokamą maitinimą ir apgyvendinimą. Pasak A.Kavaliausko, kariai profesionalai yra rengiami ir tam, kad vykdytų tarptautines misijas, bet vykti į jas nėra privaloma. Profesionalo duona – ekstremalios sąlygos, ir - didžiulis skirtumas, ar dalyvausi tikruose išbandymuose, ar – dirbtiniuose. Todėl dalyvavimas misijose yra prestižo reikalas, ir ne visi norintieji į jas tepakliūva. Lietuviai – psichologiškai užsigrūdinę Pats A.Kavaliauskas, užsitarnavęs kapitono laipsnį, prisipažino pabuvojęs misijose Kroatijoje, Bosnijoje ir Kosove, dalyvavęs pratybose JAV. Paklaustas, ar lietuvių karių profesinis parengimas prilygsta kitų europiečių ar amerikiečių parengimui, jis atviravo: „Lietuviai, kaip ir kitų postsovietinių tautų atstovai, – geriau pasirengę psichologiškai, labiau užgrūdinti ir ištvermingesni. Savo ginkluote, aišku, atsiliekame, bet tai - ne kareivių, o - valstybės problema“.
Einant į savanorišką tarnybą, anot pašnekovo, nėra vykdoma vaikinų fizinio pasirengimo atranka. Svarbiausia – būsimo kario sveikata, todėl jis turi praeiti griežtą medicininį patikrinimą.
Nuo balandžio 15 dienos rengiamasi uždaryti Klaipėdos karo prievolės centro Kretingos teritorinį skyrių. Vaikinams dėl savanoriškos karinės tarnybos reikalų teks vykti į Klaipėdą.
|
|
