Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kaimuose trūksta vandens

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos
  • 2006-07-14

Stojus sausrai, įmonė “Kretingos vandenys” nebepajėgia aprūpinti vandeniu kaimo gyventojų.

Kai kuriuose kaimuose pavakariais, kai visi supuola laistyti daržus, vanduo iš čiaupų išvis liaujasi tekėjęs. Dėl vandens stygiaus ypač kenčia Erlėnų, Juodūpėnų, Kartenos, Rūdaičių, Kurmaičių gyventojai. “Nors didžiumos kaimų vandentiekis yra susidėvėjęs, šituose kaimuose jis yra prasčiausias”,- pripažino “Kretingos vandenų” direktorius Algimantas Šteinys. Erlėnų vandentiekio pajėgumus turėtų padidinti šiomis dienomis sumontuotas naujas vandens siurblys, pargabentas iš Vokietijos. Kartenos gyvenvietės vandens tinklų renovacija numatyta vykdant Nemuno žemupio projekto (Europos Sąjungos lėšomis) II-ąjį etapą. Kada bus atnaujintas kitų gyvenviečių vandens ūkis ir kiek tai kainuotų, A.Šteinys nedrįso prognozuoti, tik tarstelėjo, jog tam reikalingi dideli pinigai, kurių nei įmonė, nei rajono Savivaldybė neturi.

Daugelio kaimų vandentiekis įrengtas kolūkių laikais, be projektų, naudojant rusiškus polietileninius vamzdžius. Vamzdžiai sujungti plieninėmis movomis, kurios surūdija. Dėl šios priežasties tai vienur, tai kitur vandens trasos pratrūksta. Norint likviduoti avariją, tenka užsukti vandenį visai gyvenvietei.

A.Šteinio teigimu, požemyje vandens netrūksta. Atvirkščiai, požemio vandens lygis per pastaruosius metus pakilo. Štai Kretingoje per 8 metus net 7 metrus. Toks požemio vandens pasipildymas aiškinamas sumažėjusiu vandens suvartojimu šalies didmiesčiuose dėl pramonės įmonių, kurios naudodavo daug vandens, žlugimo.

Požemyje vandens yra, tačiau pasenę įrengimai nepajėgia jo išpumpuoti tiek, kiek reikia šį sausmetį.

Vandens kaimuose trūko ir per praėjusios vasaros sausrą. Išspręsti šią problemą ar bent ją sušvelninti, A.Šteinio įsitikinimu, šiandieną galima vieninteliu būdu - padidinus vandens kainas ir vartotojams sumontavus vandens apskaitos prietaisus. Direktorius neslėpė, jog vasarą kaimuose vartotojai sumoka tik maždaug už 30 proc. iš gręžinių išsiurbiamo vandens. Nesant vandens skaitiklių, kaimų gyventojai moka pagal nustatytas vandens suvartojimo normas žmogui, gyvuliams, laistomo daržo plotui. Duomenis apie turimus gyvulius, daržą, gyventojai įmonei pateikia patys. “Dauguma deklaruoja, kad nieko neturi. Kai bus skaitikliai, gal nedarys kaip dabar - vandens nėra, žarną numeta į vagą, atsuka čiaupą ir ramiai nueina žiūrėti serialo, o atsiradęs vanduo teka upeliais”,- kalbėjo A.Šteinys.

Direktorius pažymėjo, jog stambesni (laikantys 50-60 karvių), pažangūs ūkininkai iškart įsirengia vandens skaitiklius.

Naują vandens kainą, didesnę - apie 20 proc. (šiandieną vandens kubas kainuoja 2,25 Lt) - turėtų patvirtinti dar šiemet.

Kaimų vandens ūkį “Kretingos vandenys” perėmė iš seniūnijų. Rajono Savivaldybės Taryba, anot A.Šteinio, priėmė teisingą sprendimą perduoti kaimų vandentiekį specializuotai įmonei. Įmonės tiekiamas vanduo atitinka mikrobiologinių ir bakteriologinių tyrimų reikalavimus. Rajono gręžinių vandenyje yra daugiau negu norma geležies, sieros vandenilio, tačiau šie komponentai nekenkia žmogaus sveikatai. Kenksmingas yra tik fluoras, kurio ypač gausu Laukžemės, Įpilties gręžinių vandenyse. Rajone yra 2 privatūs vandens gręžiniai - Kretingsodyje ir Nausėduose (Darbėnų seniūnijoje). “Kai kontrolieriai pradės ir iš šių gręžinių savininkų reikalauti vandens kokybės tyrimų, sutvarkyti vandenviečių zoną, kažin ar savininkai benorės tiekti vandenį”,- svarstė A.Šteinys.

Centrinėje “Kretingos vandenų” vandenvietėje budintis darbuotojas nusiskundimus dėl vandens tiekimo priima visą parą tel. 78565. “Kas rytą atėjęs į darbą pirmiausia užsuku pas budintį sužinoti, ar nėra kokių nors problemų”,- patikino A.Šteinys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas