ES fondų parama – žingsnis į priekį konkurencinėje kovoje

Praėjusį penktadienį mūsų kaimynystėje – Kretingalėje - veikiančioje mėsos perdirbimo įmonėje “Agrovet” apsilankęs žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius bei Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė bendrovės generaliniam direktoriui Augenijui Gudžiūnui atvežė gerų naujienų.

Mėsos perdirbimo bendrovės įkūrėjas, generalinis direktorius Augenijus Gudžiūnas (kairėje) svetingai priėmė žemės ūkio viceministrą Mindaugą Kuklierių.

Jos susijusios su Lietuvos žemdirbių, žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių siekiu bei galimybėmis pasinaudoti Europos Sąjungos parama pagal 2007-2013 metų Kaimo plėtros programą (KPP).

Visų pirma, Lietuva su ES institucijomis derasi dėl paramos intensyvumo didinimo iki 50 proc., taip pat Europos Komisijai yra pateiktas prašymas pareiškėjams išmokėti dalį paramos avansu.

Artimiausiu metu verslo subjektams bus įvesta supaprastinta pirkimų tvarka: bus grąžintas ekonomiškai naudingiausio pirkimo būdas, ir verslo subjektams nebereikės pirmenybės teikti tam, kuris pasiūlė mažiausią kainą.

Ketinančius pasinaudoti parama turėtų sudominti ir didžiausių įkainių nustatymo metodika, pagal kurią vykdyti statybas bus galima be konkurso. Be šių ir kitų naujienų “Agrovet” bendrovės vadovui A.Gudžiūnui svarbi pasirodė ir naujiena apie tai, kad iš ES lėšų bus remiamas mėsos sektoriaus objektų nuotekų valymo įrenginių įsigijimas.

“Nepasinaudoti ES parama – vadinasi, nepasinaudoti įstojimo į ES teikiamais pranašumais. Dirbame eksporto srityje, tačiau konkurencingi turime būti visose rinkose. Parama mums – tai žingsnis į priekį konkurencinėje kovoje”, - kalbėjo “Agrovet” vadovas A.Gudžiūnas, kurio nuomone, parama - dar ir galimybė susipažinti bei turėti naujausius įrengimus, technologijas, pamatyti, kokiu keliu yra nuėję europiečiai.

Paramos gavimo naudą A.Gudžiūnas įrodė per Žemės ūkio ministerijos iniciatyva bendrovėje surengtą pažintinį renginį “ES paramos naudojimosi geros praktikos pavyzdžiai”.

Šiais metais, naudojanti ES struktūrinių fondų paramą, bendrovė “Agrovet” baigia įvykdyti 28,2 mln. Lt vertės investicinį projektą, paramos numatoma gauti 9,6 mln. Lt. Iki tol bendrovė buvo pasinaudojusi SAPARD fondo finansine parama: investicinis projektas buvo 22,2 mln. Lt, paramos dydis – 6,5 mln. Lt. A.Gudžiūnas prisiminė, kad prieš penkerius metus, pasinaudojus ES fondų parama, įmonės gamybiniai cechai padidėjo daugiau negu 4 kartus, o šiuo metu įdiegtos naujos technologijos leidžia įmonei konkuruoti ne tik vietinėje rinkoje, Rusijoje, bet ir Europos Sąjungos šalyse.

“Kai teko apsispręsti, ar, pradėjus nuo kelių kiaulių, likti maža šeimos įmone, ar plėsti verslą, nulėmė tikėjimas, jog einame teisingu keliu: ką uždirbdavome – investuodavome, o atsiradus galimybei pasinaudoti parama – tą ir padarėme. Taip tarp mėsos perdirbimo įmonių atsistojome į tvirtą antrą vietą pagal apyvartą”, - kalbėjo A.Gudžiūnas, kurio žodžiais, įmonėje visos naujovės buvo diegiamos eksporto bei darbo našumo didinimo vardan.

Pastangos davė rezultatą: “Agrovet” eksportą išaugino iki 40 proc. visos įmonės produkcijos. Galimybė eksportuoti šviežią mėsą ir realizuoti ją ES šalyse, Rusijoje, netgi Maltoje ir Honkonge atsirado pradėjus eksploatuoti naują skerdyklą, kuriai įrengti taip pat buvo panaudoti paramos pinigai.

Tačiau “Agrovet” skerdykla neišnaudoja savo pajėgumų. “Dirbame tik viena pamaina, nors universalūs įrenginiai leistų dirbti ir daugiau. To priežastis – gyvulių trūkumas”, - konstatavo “Agrovet” direktorius Artūras Pupšys.

Jam pritaręs bendrovės generalinis direktorius A.Gudžiūnas teigė, jog Lietuva nebeužsiaugina net tiek kiaulių, kiek suvalgo: poreikis yra 2-2,5 mln. kiaulių, o auginama tik 800-900 tūkst.

“Gaila, nes Lietuva turi visas sąlygas ir kiaulininkystei, ir gyvulininkystei vystyti”, - teigė A.Gudžiūnas, kuris priminė, kad smetonmečiu Lietuvoje buvo auginama iki 3-4 mln. kiaulių.

Ne ką geresnė situacija ir gyvulininkystėje: ūkininkai teigia, kad jiems labiau apsimoka parduoti gyvus veršelius eksportui, nors dėl to, A.Gudžiūno teigimu, prarandama iki 200 tūkst. Lt. “Jei veršeliai liktų Lietuvoje, nereikėtų sukti galvos, ką daryti su nešienaujamomis pievomis ar kur dėti perteklinius grūdus”, - įsitikinęs “Agrovet” įkūrėjas ir vadovas.

Bendrovėje “Agrovet” lankantis žemės ūkio viceministrui, buvo aptartos mėsos perdirbimo sektoriaus aktualijos, kurių viena svarbiausių – PVM mokestis: oficialiai prekyba mėsa mažėja, turguje ji didėja. Ir per tai, konstatavo viceministras, biudžetas dėl nesumokėto PVM praranda iki 100 mln. Lt.

A.Gudžiūno bei jo kolegų mėsos perdirbėjų skaičiavimais, 20 proc. legalios prekybos “sukasi” pagal patentus, ir šį legalų kelią pasirenka vis daugiau prekiautojų mėsa.

• Rašyti komentarą (1)