|
Vladimir Šalamov:
- Viską nulemia žmogaus būdas, požiūris į gyvenimą – ar jis optimistas, ar pesimistas. Jei aš susirgčiau labai sunkia liga ir man būtų labai sunku, negera, norėčiau nesikankinti ir greičiau numirti. Tačiau kitą kartą pagalvoju, kad stengčiausi iš visų jėgų nepasiduoti ligai. Yra labai daug žmonių, kurie iš paskutinių jėgų kabinasi į gyvenimą.
|
|
Julijonas Rimantas Butkevičius:
- Mano žmona sirgo vėžiu. Tikėjosi pasveikti, tačiau po sunkios kovos mirė. Nors ir turiu skaudžios patirties, bet manau, kad tikėti savo jėgomis ir gyvenimu yra labai svarbu. Daug ką reiškia ir gydytojų pozicija – kaip jie sugeba įtikinti žmogų, kad nepaisant ligos, jis dar gali gyventi. Ir nereikia pamiršti Dievo bei maldos – tai suteikia jėgų gyvenimui.
|
|
Milda Lekstutienė:
- Tai, kad sužinai, jog sergi nepagydoma liga, dar nereiškia, kad mirsi. Juk žmonės su sunkiomis, nepagydomomis ligomis išgyvena daugelį metų. Svarbu - rūpintis savimi, prisižiūrėti ir kovoti už gyvenimą. O stengtis reikia ne tik dėl savęs – ir dėl savo artimųjų.
|
|
Diabeto ligonių klubo „Vilties kelias“ pirmininkės Reginos Maciulevičienės komentaras:
- Kalbant apie diabeto ligonius, jie nepanikuoja, nes mokslininkai labai daug dirba, ir visi turime vilties, kad diabetas vieną dieną bus išgydomas. Netgi vėžio, kurį žmonės tiesiogiai sieja su mirtimi, nereiktų vertinti kaip nuosprendžio. Yra medikamentai, operacijos, gydymas, ir ligoniai gyvena. Išgirdus nepagydomos ligos diagnozę svarbu yra viskas – ir gydymas, ir psichologų bei dvasininkų pagalba. Visa tai žmonėms padeda gyventi su viltimi, kad nuosprendis jiems dar neparašytas. Didžiulė parama yra tikėjimas ir tai, kad ligoniai gali burtis į bendruomenes. Jose gaunama dvasinė parama, bendravimas, suvokimas, kad nesi vienas, yra neįkainojami lobiai. To, ką žmonės gauna bendraudami su savo likimo draugais, negalima įvertinti jokia pasaulio valiuta. Mūsų klubo nariai, kaip turbūt ir kitų bendruomenių žmonės, tampa ne tik draugais – tampa lyg giminės, kas taip pat padeda suvokti, kad liga – dar ne nuosprendis.
Kalbino Diana JOMANTAITĖ,
fotografavo Darius ŠYPALIS
|
