|
|
|
Organizacijų tinklas – siena tarp smurtautojo ir aukos
Dvi dienas mūsų krašte viešėjo delegacijos iš Lenkijos ir Švedijos. Atvykusios Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro kvietimu jos kartu su vietos organizacijomis ieškojo išeities, kaip pagelbėti smurto šeimoje aukoms. Tik sustiprinus įvairių organizacijų bendradarbiavimo tinklą galima greičiausiai ir visapusiškai pagelbėti smurto šeimoje aukai. Kaip padaryti, kad visų organizacijų – tinklo narių – bendras darbas vyktų sklandžiai, ir buvo diskutuota antradienį Palangoje per seminarą „Vietiniai ir tarptautiniai bendradarbiavimo tinklai. Jų efektyvumas sprendžiant smurto šeimoje problemą“. Seminare dalyvavo apie 50 iš Kretingos rajono bei kitų Lietuvos miestų atvykusių žmonių, kurie dirba ir nevyriausybinėse organizacijose, ir valstybinėse institucijose: socialinės pagalbos tarnybose, policijoje, seniūnijose. Tinklas egzistuoja „Galima sakyti, kad mūsų rajone jau šeštus metus egzistuoja neformalus organizacijų tinklas: nuolat bendradarbiaujame su Socialinių paslaugų centru, policija, Kretingos vyrų savipagalbos centru, rajono kaimo bendruomenėmis, spauda, kitais partneriais. Vieni su kitais dalinamės informacija apie smurto aukas, sprendžiame, kokia pagalba joms būtų geriausia“,- sakė Kretingos moterų mokymo ir informacijos centro direktorė bei projekto koordinatorė Jurgita Cinskienė. Deja, anot pašnekovės, nė vienas iš tinklo narių negauna nuolatinio finansavimo darbui su smurto šeimoje aukomis, smurtautojais. Todėl organizuoti mokymus, atnaujinti žinias galima tik dalyvaujant projektuose. Šįkart galimybę pasidalinti patirtimi ir ieškoti bendros išeities sprendžiant smurto šeimoje problemas suteikė bendras Kretingos moterų mokymo ir informacijos centro, Karlshamno moterų prieglaudos iš Švedijos ir lenkų organizacijos „NEWW-Polska“ projektas „Pietų Baltijos regionas – zona be smurto“. Jį finansuoja Pietų Baltijos regiono bendradarbiavimo per sieną programa. Parengs rekomendacijas J.Cinskienė pasakojo, kad visa vykdant projektą sukaupta medžiaga – statistiniai duomenys, jų analizė, pranešimai, siūlymai, idėjos – atsidurs ataskaitoje, skirtoje smurto šeimoje temai. Kartu su ataskaita bus parengtos ir rekomendacijos ne tik su smurto aukomis bei smurtautojais dirbantiems specialistams, bet ir pasiūlymai valdžios atstovams, pavyzdžiui, kaip būtų galima patobulinti teisinę bazę. Projekto partnerių savivaldybės – Kretinga, Gdanskas ir Karlshamnas – turėtų sudaryti ir bendradarbiavimo sprendžiant smurto šeimose problemas sutartis. Pernai gegužę prasidėjęs projektas „Pietų Baltijos regionas – zona be smurto“ baigsis 2011 metų vasarį. Projekto dalyviai jau buvo seminare Gdanske, kur pagrindinį dėmesį skyrė temoms apie darbą su smurtautoju. Kaip padėti vaikams, mačiusiems arba patyrusiems smurtą šeimose, bus diskutuojama seminare, kuris įvyks kitų metų pavasarį Švedijoje. Įstatymuose – spragos Projekto dalyviai pastebi: su smurto šeimose problema susiduria visos šalys, tačiau skiriasi priemonės ir būdai jai spręsti. J.Cinskienė informavo, kad pernai užregistruotų iškvietimų į šeimyninius konfliktus skaičius mūsų šalyje išaugo daugiau negu 2 proc., o Klaipėdos apskrityje – daugiau negu 5 proc. Per 2008 metus Lietuvoje smurtą patyrė 359 moterys ir 60 vyrų, užpernai – 408 moterys ir 69 vyrai. „Sudėtinga atlikti išsamią statistinių duomenų analizę, nes tikslūs duomenys pradėti rinkti tik prieš trejus metus, Vyriausybei patvirtinus Valstybinę smurto prieš moteris mažinimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą. Be to, ne visi smurto šeimose atvejai patenka į oficialią statistiką, nes dažniausiai aukos nesikreipia į teisėsaugos institucijas ar kitas pagalbą teikiančias organizacijas. Viena pagrindinių priežasčių – aukos sužalojamos ne taip stipriai, kad smurtautojas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ne privataus kaltinimo tvarka. O asmeniškai kreiptis į teismus aukos yra nepajėgios – neretai jos tiek finansiškai, tiek psichologiškai priklauso nuo smurtautojo. Kol kas Lietuvoje smurtas šeimoje nėra kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas, todėl ir teisinė atsakomybė smurtautojui gali būti taikoma tik pagal bendrus kodeksų straipsnius“,- kalbėjo J.Cinskienė. Pagalbos moterims linija“ 8 800 66366 – tai anoniminė nemokama psichologinė pagalba telefonu moterims, patyrusioms smurtą šeimoje. Linija veikia nuo 10 iki 21 val. darbo dienomis.
|
|
