|
|
|
Mokytis amžius – ne riba
Kretingoje gyvenantis mokytojas Jonas Vitkus gruodžio 3 dieną švęs 90-ties metų jubiliejų. Ir sulaukęs garbingo amžiaus, jis domisi politika, skaito laikraščius, knygas, o išėjęs į pensiją pradėjo mokytis ir anglų kalbos.
Su mokiniais rado bendrą kalbą J.Vitkaus vaikystė nebuvo lengva. Pasak vyro, ji labiau panėšėjo į rašytojo Juozo Baltušio romaną „Parduotos vasaros“. J.Vitkus gimė Skuodo rajone. Anksti mirus motinai, tėvas liko su keturiais vaikais. Šeima nebuvo turtinga. Vėliau tėvas vedė antrą kartą ir susilaukė dar dviejų vaikų. Laikmetis, kuriuo J.Vitkui teko gyventi, taip pat buvo permainingas – keitėsi valdžios, vyko karas. Tarnaudamas armijoje Brianske manė, kad teks dalyvauti ir Antrajame pasauliniame kare, o vėliau - kare su japonais. Tačiau abu karai baigėsi, ir jam nebereikėjo patirti visų karo baisumų. J.Vitkus visą gyvenimą siekė mokslo: iš pradžių mokėsi Skuodo pradinėje mokykloje, atvykęs į Kretingą baigė vakarinę vidurinę mokyklą, vėliau - lengvosios pramonės technikumą Vilniuje. Mokytojauti Kretingoje pradėjo 1961 metais. Iš pradžių Kretingos pirmojoje vidurinėje mokykloje vaikus mokė gamybinės praktikos, o paskui - ir braižybos, fizikos. Pradėjęs nuo žemesnių klasių, vėliau tapo ir vyresnių klasių auklėtoju. Į gyvenimą išleido dvi abiturientų laidas. Mokytojas sakė, kad su įvairaus amžiaus mokiniais gerai sutardavo. Kai kurie jų patikėdavo ir savo paslaptis. Neturėjo įpročio už prasižengimą mokinių ir į kampą statyti. - Ką jie tame kampe veiks, maniau, tegu geriau sėdi ir dirba, - prisiminęs mokytojavimo laikus teigė pašnekovas. Didžiausi nenuoramos būdavo septintokai ir aštuntokai. Kartą, likus metams iki išėjimo į pensiją, devintokai patys atėjo pas jį su prašymu būti jų auklėtoju. Abejojo, ar su jais susitvarkys, tačiau mokiniai prisiekinėjo, jog bus geri. Vėliau mokiniai jam atsidėkodami padovanojo rankinį laikrodį, kuris ir šiandien tiksi ant mokytojo rankos, neleisdamas pamiršti auklėtinių. Anot J.Vitkaus, laikas bėga labai greitai. Po 20 metų, 2000-aisiais į susitikimą atvykę XLI laidos abiturientai vos atpažino vieni kitus. Dalis jų išvyko iš Kretingos, dalis liko čia. Tarp jo auklėtinių - buvusi Kretingos viešosios bibliotekos direktorė Aldona Kerpytė. Mokytojas ir šiandien negaili gerų žodžių savo buvusiai auklėtinei. Jam tekę mokyti ir dvasininką, brolį pranciškoną Gediminą Numgaudį, kuris dar būdamas moksleiviu nebijojo reikšti savo nuomonės ir įsitikinimų. Namuose šeimininkauja vienas J.Vitkus savo atžalų nesusilaukė. Vedė perkopęs trečią dešimtį. Žmona Karolina dirbo pardavėja universalinėje parduotuvėje Kretingoje. Ten jis ją ir įsižiūrėjęs. Susituokę išgyveno keturiasdešimt metų, tačiau 1973-aisiais Karolinos neteko. Po jos mirties kitos šeimininkės į savo pačių statytus namus nebeparvedė. Dabar visa namų ūkio našta guli ant jo pečių: pats gamina valgį, pats žiemai verda uogienes ir pasiruošia daržovių atsargų. Pašnekovas apgailestavo, kad bėgant metams jėgos senka, todėl vasarą darželis vis mažiau pasipuošia margaspalviais gėlių žiedais. Išėjęs į pensiją J.Vitkus pradėjo mokytis anglų kalbos. Nors esą tarimas gal ir nesantis teisingas, tačiau romanus skaityti anglų kalba nesudaro sunkumų. Prireikus pasinaudoja žodynu. Pašnekovas prisipažino, jog gyvenime turėjo svajonę - norėjo būti inžinieriumi. Tačiau ši svajonė taip ir neišsipildžiusi.
|
|
