Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Balto marmuro altorių iškalė Indijoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2009-12-01
Kretingos katalikų bažnyčios aukos stalo maketą sukūrė klaipėdiečiai dizaineriai, o iš marmuro iškalė indų meistrai. Viršum išlakios formos aukos stalo stovo montuotojai vakar dar turėjo uždėti stalviršį.

Vakar į Kretingos katalikų bažnyčią iš Klaipėdos uosto buvo atgabenti mėnesį laivais iš Indijos keliavę masyvūs, iš balto marmuro iškalti: altorius - aukos stalas ir pulpitas – stovas, prie kurio skaitomas Dievo žodis.

„Atgabenant altorių laukėme jau anksčiau, tačiau vis trukdė audringa jūra. Plukdė iš Indijos į Vokietiją, o iš ten – į Klaipėdą. Bijome ir besivilti, bet labai norėtųsi, kad Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta ligi Kalėdų jį pašventintų“, - bažnyčios šventoriuje pasitikdamas neįprastą krovinį kalbėjo vikaras Jurdanas Statkus.

Vakar Klaipėdos bendrovės „Vakarų pakrantės aidas“ meistrų, jiems talkinančių brolių pranciškonų bei parapijos talkininkų grupė pradėjo 3 t sveriančio altoriaus bei 1 t svorio pulpito montavimo darbus, kurie žada užtrukti ligi savaitgalio.

> Altoriaus ir pulpito maketus sukūrė bendrovės „Vakarų pakrantės aidas“ vadovas Arvydas Bumblys ir dizaineris Sigitas Danielius. „Pirmasis modelis buvo padarytas iš putų polistirolo, po to – lipdytas, drožtas iš dujų silikato, kol atsirado modelis, vertas šitos vietos“, - kūrinio idėjos gimimo priešistorę prisiminė A. Bumblys.

Kūrinio maketas buvo išgabentas į Indiją, kur altorių iš vientiso marmuro luito iškalė šeši vietiniai meistrai. „Marmuras – taurumo simbolis. Balta medžiaga simbolizuoja švytėjimą, iš altoriaus sklindančią šviesą“, - medžiagos parinkimo kriterijus apibūdino A.Bumblys.

Altoriaus forma, žvelgiant į jį įvairiais rakursais, sukuria skirtingų simbolių įspūdį: jis - lyg atverstas Šventasis Raštas, keturių augalų lapų kompozicija arba keturių žuvų uodegų samplaika. O graikiško žodžio „žuvis – ichtios“ raidės – vėlgi simbolių derinys, kur i – reiškia Jėzus, ch – Kristus, dios – Dievas.

Pulpitas savo forma primena iš trapaus kamieno išaugusį augalą. Tai, anot A.Bumblio, - Dievo žodžio, užgimusio negausioje žmonių bendruomenėje ir pasklidusio po pasaulį, simbolis.

A.Bumblys tvirtino, jog tai – pirmas toks drąsus meninis sprendimas Lietuvos bažnyčiose, kur įprastai altoriai yra paprastesnės formos, pagaminti iš medžio: „Čia – unikalus meno kūrinys, gimęs brolių pranciškonų sumanymu, nes jų idėja – išvien ugdyti žmonių dvasinį ir meninį suvokimą“.

Nors buvo sumanyta aukos stalą dekoruoti auksu, tačiau vakar A.Bumblys paabejojo šia būtinybe: „Žvelgiu: jis - toks subtilus, nebent detales minimaliai bandysim apvesti auksu“.

Altorius buvo derintas ir prie presbiterijos – vietos aplink altorių, kuri jau yra išklota rausvo Veronos ir gelsvo Atlantidos akmens mozaika.

Parapijos bendruomenės pirmininko Antano Lukausko žodžiais, sumontavus aukos stalą ir pulpitą, bus užbaigti centrinio bažnyčios altoriaus atkūrimo darbai. Didysis altorius buvo restauruotas pernai, šiemet prie jo įrengta presbiterija, susidedanti iš trijų pakopų, kuriose įrengtas trijų režimų šildymas. Ant pirmosios pakopos, prie pat altoriaus – įstiklintas nusileidimas į rūsį, kur saugomi sarkofagai.

Presbiterijos, aukos stalo bei pulpito sukūrimo ir įrengimo darbai kainavo 180 tūkst. Lt: iš jų 30 tūkst. Lt skyrė Savivaldybė, 50 tūkst. Lt surinko parapijiečiai, likusius – broliai pranciškonai.

Už centrinio altoriaus šį rudenį atkurtas titulinis barokinis bažnyčios paveikslo, sukurto 1878 m. ir vaizduojančio Viešpaties apsireiškimą Mergelei Marijai, rėmas. Jo atkūrimą finansavo Angelija ir Petras Šatkai su dukterimis Vilija ir Egle. Šį paveikslą bei už centrinio altoriaus esančius šv.Antano ir šv.Pranciškaus paveikslus bei Kristaus skulptūrą galima apžiūrėti apeinant aplink. Tai – vėlgi vienintelis toks altorius Lietuvos bažnyčiose.

Šį gruodį bus pradėtas restauruoti Kristaus Kančios altorius, esantis į dešinę nuo centrinio altoriaus. Anot A.Lukausko, jau pasirūpinta ir lėšomis: numatyta išleisti per 80 tūkst. Lt. Yra ketinimų tuo pat metu atkurti ir priešingoje pusėje, prie įėjimo į Kankinių koplyčią, esantį Šv.Pranciškaus altorių.

Taip pat rengiamas projektas Veronos ir Atlantidos akmeniu iškloti bažnyčios prieangį: „Norime, kad Dievo namų pradžia ir galas būtų vieningo stiliaus. Vėliau, atlikus bažnyčios grindų tyrimus, jau lauks grandiozinis darbas – sujungti visą bažnyčios pagrindą, paklojant tokią pat grindų dangą“, - apie būsimus darbus kalbėjo A.Lukauskas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas