Misionierė iš Indijos draugystę su Jėzumi išgyvena kasdien

Šventosios Širdies pranciškonė misionierė indė Sicily Matew Mundiyankal, vadinama tiesiog seserimi Sicilija, Kretingoje - jau 11 metų. Ligi tol vienuolė dirbo misijose Prancūzijoje, Italijoje bei Kamerūne. Šiemet sukanka ir svarus jos 40 metų misionieriškos veiklos jubiliejus.

Per 11 misijų Kretingoje metų sesuo Sicilija išmoko puikiai šnekėti lietuviškai.

Dievui – pirmoji vieta

Būdama Kretingos Šv.Širdies pranciškonių vienuolyno, įkurto viršum „Špitolės“, vyresniąja seserimi, ji išvien su kitomis seserimis rūpinasi vaikų ir jaunimo dvasiniu ugdymu, lanko ligonius, šelpia varguolius, ir kasdien meldžiasi už žmones, kad jie suvoktų Jėzų, kaip tikrąjį žmonijos Išganytoją.

Kilusi iš labai tikinčios indų katalikų šeimos, sesuo Sicilija į vienuolyną įstojo, būdama vos 17-kos.

„Prieš mirtį mano tėvas kalbėjo: vaikai, jūs galite prarasti sveikatą, turtus, garbę, bet išlaikykite savo tikėjimą. Nesuprantu, kas atsitiko, kad žmonės pirmos vietos savo gyvenime nepaskiria Dievui. Vos atsikėlę, savo dieną turėtume paskirti Viešpačiui, nes nežinome, ar sulauksime vakaro. Man įsiminė atvejis, kai vienas berniukas Italijoje ginčijosi su manimi: kodėl turėčiau negyventi rytoj, jei turiu senelius ir prosenelius, o jie turi numirti pirmiau už mane. O atsitiko taip, kad jis žuvo savo namuose dar tą patį vakarą po mūsų pokalbio: į vaiką smogė elektros srovė, nuo kurios jis trenkėsi galva į sieną, - paprastais pavyzdžiais tikėjimo esmę liudijo sesuo Sicilija. - Kai kalbu vaikams, kad mūsų kūnai – mirtingi, bet sielos – nemirtingos, jie man sako: sesute, kaip mes galime turėti sielą, jei jos nematome. Sakau: vaikai, kai mes kvėpuojame, taip pat nematome, nes žmogui teduota matyti tik labai ribotai“.

Žmonės, anot jos, kuo toliau, tuo labiau orientuojasi į materialinius dalykus: visas šiuolaikinis progresas nukreiptas į tai, kad būtų sunaikintas skausmas. „Bet juk kryžius išgelbėjo žmoniją, - be skausmo ir kančios nėra nė dvasinio augimo“, - įsitikinusi 57-erių misionierė.

Trys seserys - vienuolės

Sesuo Sicilija gimė ir augo Pietų Indijoje, Thodupuzhos mieste, turinčiame apie 70 tūkst. gyventojų. Šiame regione, tvirtino misionierė, vyravo tikėjimo laisvė. Jos žiniomis, tik neseniai ten prasidėjo konfliktai tarp krikščionių ir induistų.

Sicilijos tėvai – turtingi žemvaldžiai, savo plantacijose auginantys kavą, kakavą, kaučiuką, bananus, ananasus. Jų šeimos plantacijose auga tokie bananai, ant kurių sunoksta net ligi tūkstančio vaisių. Yra ir bananų rūšis, kurios vaisiai siekia net pusę metro ilgio. „Kretingiškiai manimi netikėjo, todėl po atostogų iš namų parvežiau nuotraukų“, - rodydama jas, juokavo vyresnioji sesuo.

Vienuolės šeimoje užaugo 10 vaikų: 6 broliai ir 4 seserys. Net trys iš seserų, be Sicilijos - dar Marija ir Teresė, tapo vienuolėmis. Viena jų dirba misijose Indijoje, kita – Italijoje. „Į vienuolyną stoti ketino ir jaunesnioji sesuo, tačiau broliai užprotestavo, ir ji tapo medicinos seserimi“, - sakė misionierė.

Misionierės šeima: pirma iš kairės – sesuo Sicilija

Iš šešių Sicilijos brolių trys – inžinieriai, vienas – kariškis, dar vienas – aukštosios mokyklos vadovas. Visi jie gyvena Indijoje, ir tik vienas brolis, besiverčiąs nekilnojamojo turto prekyba, įsikūręs Kanadoje.

Visa šeima namuose Indijoje susirenka tik per atostogas, tačiau - ne kasmet. „Susirinkę visas būrys – broliai su šeimomis, seserys - sėdame į autobusą ir keliaujame po šalį“, - sakė misionierė, namuose atostogavusi ir šį pavasarį. Indijoje vyrauja kastos, tačiau šeima visuose sluoksniuose - didelė vertybė. Jaunuosius pagal susitarimą tarp šeimų suveda tėvai.

Namuose - dešimt angelų

Sicilijos tėvai pagal turtinį susiskirstymą priklauso aukščiausiai kastai. Pagal paprotį, kiekviena nuotaka, ateidama į jų namus, vestuvių dieną turėdavo atsinešti ant savęs po 1 kg aukso papuošalų.

Kiekvieno brolio šeima įsikūrė nuosavuose namuose. Tėvų namuose šiandien begyvena tik misionierės 93-jų motina ir brolis su žmona. Brolio šeima šią gegužę skaudžiai išgyveno savo 15-mečio sūnaus mirtį nuo vėžio. Juos guodžia vienturte likusi studentė duktė.

„Brolis vežiojo po visas bažnyčias aukas, meldė Dievą stebuklo. Bet Dievo planas buvo pasiimti tą berniuką“, - sesuo Sicilija įsitikinusi, jog šiandien jie turį savo angelą danguje.

„Abu mano tėvai – be galo pamaldūs. Per dieną po dvi valandas mes skirdavome maldai. Namuose yra įrengtas maldos kambarys, kurio sienas puošia dešimt nutapytų angelų su pilnais krepšiais gėlių. Kiekvienas jūsų esate lyg tie angelai Dievui ir žmonėms, sakydavo mums tėvas“, - prisiminė vienuolė. Jos tėvas mirė prieš 7 metus.

Misionierė atviravo, jog kiekvienoje misijų vietoje ji prisimena tėvo priesakus ir kiekviena vieta brandino jos pašaukimą. Ir siunčiama į Lietuvą, nors čia jai iš pradžių buvę labai šalta, ji sakė suvokusi, jog tai - irgi Dievo plano dalis.

Sesuo Sicilija sakė, jog kasdienybėje ją palaiko vis stiprėjanti draugystė su Jėzumi: „Jeigu šiandien būtų mano paskutinė gyvenimo diena, nesigailėčiau nei savo tėvynės, nei tėvų, tik melsčiau, kad galėčiau Dievą mylėti dar labiau“.

Kasdien pajausti Dievo artumą savo maldoje ji norėtų palinkėti ir visiems kretingiškiams prasidedančio Advento proga.

• Rašyti komentarą (9)