|
|
|
Mokyklų prezidentai – kurjeriai tarp mokytojų ir mokinių
Šiuolaikinė mokykla tarsi atkartoja nedidelį valstybės modelį: mokinių bendruomenės yra lyg šalys, kurios, kaip ir tikros valstybės, turi savo parlamentus, įvairius interesus ginančius atstovus ir net prezidentus. Kurie, nesekdami tikrų politikų pavyzdžiu, nieko nežada, tačiau pasiekia konkrečių tikslų. „Reikia atprasti nuo minties, kad mokykla yra auklė ir kur viskas patiekiama jau pagaminta. Mokykla yra terpė, kur daug ką galima nuveikti. Todėl mokinių tarybų pirmininkai ar kai kuriose mokyklose renkami prezidentai yra iš tiesų reikalingi. Ne tik tam, kad atstovautų mokyklai ar organizuotų renginius. Jie reikalingi, kad aktyviai veiklai pritrauktų kuo daugiau mokinių ir kad mokiniai turėtų tarsi kurjerį tarp jų ir mokyklos valdžios“, - sakė Salantų gimnazijos Iniciatyvių moksleivių klubo pirmininkė Gintarė Kvasaitė. Tokius mokinių tarybų pirmininkus, savotiškus prezidentus, kuriems išrinkti organizuojami net rinkimai, turi visos Kretingos rajono vidurinės mokyklos ir gimnazijos. Vakar į mokyklos prezidentus inauguruotas Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Mindaugas Zaleckis kalbėjo, kad visų pirma prezidento ar mokinių tarybos pirmininko pareiga ir pagrindinė funkcija yra bendrauti su mokiniais. „Esi lyg Seimo narys, kuris turi ginti savo rinkėjų interesus. Esi visų mokinių ir savo mokyklos veidas. Mokyklos vadovai negali išklausyti kiekvieno mokinio. Tačiau šie, turėdami savo atstovą, savo prašymus, problemas, pasiūlymus gali išsakyti, ir tai bus perduoda mokyklos vadovybei. Galbūt mokyklos prezidentas, kaip juokaudami sakome, lyg Anglijos karalienė neturi daug galių, tačiau gali daug ką inicijuoti, pastūmėti“, - įsitikinęs M.Zaleckis. Jurgio Pabrėžos mokinių tarybos pirmininkas Liudas Barkauskas mano, kad mokinių atstovai turi ne tik išklausyti savo bendramokslių problemas, bet ir jas iškelti bei aktyviai siekti atsako ar sprendimų. „Prisikurti svajonių, ko mes norime savo mokykloje, galima labai daug. Tačiau pagrindinė mūsų užduotis yra ta, kad mokinių problemos nebūtų pamirštos, kad siektume bendros gerovės, kad renginiai būtų smagūs ir įdomūs. Net yra sakoma: jei geras renginys, vadinasi, gera mokinių taryba“, - kalbėjo L.Barkauskas. Simono Daukanto vidurinės mokyklos mokinių tarybos pirmininkė Erika Strakšaitė įsitikinusi, kad mokinių atstovai neturi bijoti imtis net ir, atrodo, mokiniams per sudėtingų užduočių. „Mūsų mokykloje, kaip ir daugelyje kitų, didžiausios problemos yra rūkymas, patyčios, smurtas, nelankomumas. Tai - dalykai, kurių patys vaikai išspręsti negali. Tačiau mokinių tarybos tam ir yra, kad kažko imtųsi: todėl rengiame prevencines programas ar tiesiog raginame elgtis teisingai – kas nors vis viena išgirsta. Manau, mokinių atstovo viena iš pareigų - domėtis tuo, ko reikia bendraamžiams, kas jiems negerai. Tuo tikslu dažnai darome apklausas. Juk mokinys lengviau atsiveria mokiniui, o ne mokytojui. Todėl mokinių atstovas mokykloje yra būtinybė“, - įsitikinusi E.Strakšaitė. Pasak Darbėnų vidurinės mokyklos mokinių atstovės Jūratės Puškoriūtės, nors mokiniams atstovauja tik mokinys, toks pat vaikas, kaip ir jie, galių mokyklos prezidentams ar pirmininkams tikrai užtenka. „Įgaliojimų pakanka. Tereikia tik minčių, noro ir pagalbininkų. Mokyklų tarybos dažniausiai būna veiklios ir jų rezultatai būna aiškia matomi. Yra kita problema. Mokiniai nenori dalyvauti ir būti aktyvūs. Viena priežastis – dideli mokslo krūviai, laiko trūkumas. Tačiau yra ir neobjektyvių neveiklumo priežasčių: daugelis nori paruošto produkto, prie kurio patiems nereikia prisidėti. Galbūt pagalbininkų pirmininkams ir taryboms būtų daugiau. Bet mokyklose visada atsiranda tokių, kurie gudrūs kritikuoti. O yra jautrių vaikų, kurie supeikti daugiau padėti ir dalyvauti aktyviam mokyklos gyvenime nebenorės“, - kalbėjo J.Puškoriūtė. Kartenos vidurinės mokyklos mokinių atstovė Ieva Lekstutytė mano, kad patyčios ir neteisinga kritika yra viena opiausių problemų mokyklose. „Mokinių atstovo pareiga yra įsikišti ten, kur vyksta negeri dalykai. Kartais nereikia nei posėdžių, nei pasitarimų – tenka problemas spręsti tuoj pat. Problema ta, kad labai dažnai mokiniai nedrįsta pasisakyti mokytojams ar mokyklos vadovams, kad turi bėdų, kad kažkas nesiseka. Išsikalbėti bendraamžiui – daug lengviau. Jau vien dėl to reikalingi mokinių prezidentai ar pirmininkai“, - sakė I.Lekstutytė.
|
|
