Ką daryti, norint apsaugoti žemės sklypą nuo įsibrovėlių

Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė advokatė Gintarė Bernotė

Ne vienas žemės sklypo savininkas yra susidūręs su situacija, kai po jam priklausantį žemės sklypą šniukštinėja pašaliniai asmenys, kurie savinasi sklype esantį turtą, jį niokoja ir pan. Nors įstatymai nenumato, kokiu konkrečiu būdu turėtų būti apsaugotas žemės sklypas, tačiau tam tikrų priemonių vis dėlto turėtų imtis ir savininkai, nes patekimas į žemės sklypą savaime nėra laikomas neteisėtu.

„Paveldėjome nedidelį žemės sklypą, nutolusį nuo pagrindinių kelių, pamiškėje, tikrai atokioje vietoje. Tame žemės sklype pastatų nėra, tačiau išlikęs užsodintas nemažas sodas. Pastebėjome, kad kiekvieną rudenį tame sode nelieka didelės dalies obuolių, žolė po vaismedžiais išmindžiota, matyti, kad medžiai išpurtyti. Nors atvažiuojame į tą sodą gana retai, pastebime svetimas mašinas – tarsi kažkas būtų atvažiavęs apsižiūrėti vaismedžių ir derliaus. Pastebėję, kad artinasi mūsų mašina, pasistengia kuo greičiau iš tos vietos dingti. Ar ženklas „Privati valda“ kažkiek gelbėtų nuo įsibrovėlių ir kokia atsakomybė būtų taikoma asmenims, vaikštantiems po svetimą sodą, lendantiems į privačią valdą? Ar būtina valdą aptverti? Kol kas tokios galimybės neturime, tačiau labai norėtųsi kažkaip tramdyti įsibrovėlius. Gal išeitis – ir filmavimo kameros? Ar jų medžiaga būtų įrodymas, kreipiantis į teisėsaugą dėl nuniokotų medžių – jų, nukentėjusių nuo brutalumo, o ne obuolių, labiausiai ir gaila“, – tokio skaitytojos klausimo sulaukė „Pajūrio naujienų“ redakcija.

LJAA narė advokatė Gintarė Bernotė paaiškino:

– Civiliniame kodekse nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, todėl žemės sklypo savininkas turi teisę laisvai apsispręsti – leisti kitiems asmenims lankytis jam priklausančiame žemės sklype, savintis jame augančius vaisius ar kitą derlių. Pagal Civilinį kodeksą, neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas laikomi privataus gyvenimo pažeidimu. Pagal teismų praktiką įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, tačiau saugoma teritorija nebus laikoma teritorija, kuri nėra skirta materialinėms vertybėms saugoti. Neteisėtas patekimas reiškia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrą objektą.

Žemės sklypo savininkas, siekiantis apsaugoti savo žemės sklypą nuo trečiųjų asmenų, visų pirma, turėtų aiškiai išreikšti savo valią, kad trečiųjų asmenų apsilankymas jo privačioje valdoje yra nepriimtinas. Įprastai privačios teritorijos tokiu atveju yra izoliuojamos tvoromis, pažymimos įspėjančiais ženklais, kad tai privati teritorija ir pašaliniams eiti draudžiama. Ženklas „Privati valda“ nėra privalomas, tai labiau kaip papildoma priemonė įspėti trečiuosius asmenis, kad žemės sklypas yra privatus, o pašaliniai – nepageidaujami. Antra, žemės sklypo savininkas turėtų pagalvoti apie žemės sklypo teritorijos aptvėrimą, nes tik esant aptvertai privačiai teritorijai patekimas į žemės sklypą bus laikomas neteisėtu. Įstatymas nenumato, kokiu būdu privati teritorija turi būti aptverta, todėl tai paliekama spręsti žemės sklypo savininkui.

Vaizdo stebėjimą rekomenduotina vykdyti siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kita, tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos. Be to, vaizdo stebėjimo priemones rekomenduotina įrengti taip, kad būtų siekiama filmuoti ne didesnę teritorijos dalį, kurią būtina siekiant apsaugoti žemės sklypo savininkui priklausantį turtą.

Reikėtų įsidėmėti, kad, įrengus žemės sklype vaizdo stebėjimo kameras, filmuota medžiaga bet kuriuo atveju nebus prilyginta kriminalinės žvalgybos gautiems duomenims. Praktikoje laikomasi pozicijos, kad privačių asmenų įrodymų rinkimas negali faktiškai prilygti operatyvinei veiklai, kurios priemones gali naudoti tik valstybės įgalioti asmenys, todėl ar filmuota medžiaga galės būti laikoma įrodymu, visais atvejais bus vertinama individualiai.

Nusprendus įsirengti vaizdo stebėjimo kameras, rekomenduotina laikytis toliau nurodytų reikalavimų: užtikrinti, kad prieš patenkant į teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai pateikta informacija, kad vykdomas vaizdo stebėjimas, taip pat būtų pateikti žemės sklypo savininko rekvizitai (vardas ir pavardė) ir kontaktinė informacija (adresas arba telefono ryšio numeris). Į filmuotos medžiagos (asmens duomenų) tvarkymą reikėtų žiūrėti atsakingai, nes dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo ar kitų duomenų valdytojo (žemės sklypo savininko) neteisėtų veiksmų, gali tekti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Priklausomai nuo aplinkybių, tretiesiems asmenims, „šeimininkaujantiems“ svetimame sklype, gali kilti civilinė, administracinė, o tam tikrais atvejais – ir baudžiamoji atsakomybė. Tretieji asmenys, kurie savinasi žemės sklype augančius vaisius ar kitą derlių, žaloja ten augančius medžius, pirmiausia atsako pagal Civilinį kodeksą ir privalo atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jeigu tokia buvo patirta. Administracinė atsakomybė tokiems asmenims gali kilti, jeigu pasisavinto (ar) apgadinto turto vertė neviršija 150 Eur, o baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma, jeigu nurodyta suma yra viršijama ir yra visi atitinkamos nusikalstamos veikos požymiai.

Kadangi patekimas į privačią aptvertą teritoriją yra laikomas neteisėtu, norint apsaugoti žemės sklypą nuo trečiųjų asmenų, derėtų jį aptverti ir pažymėti ženklu „Privati valda“. Vaizdo stebėjimo kameros gali padėti apsaugoti žemės sklypą ir jame esantį derlių, o filmuota medžiaga gali būti perduota teisėsaugos institucijoms, tačiau ar tokia medžiaga bus laikoma įrodymu, priklausys išimtinai nuo teisėsaugos institucijos pareigūnų sprendimo įvertinus filmuotos medžiagos gavimo priemones, būdus ir kitas aplinkybes.

• Rašyti komentarą (1)