Sugrįžimą į tėviškę atšventė pirmosios knygos pristatymu

Per trumpą dukters Vidos Morkeliunas (dešinėje) viešnagę gimtinėje, abi suskubo aplankyti gimines ir įdomesnes Žemaitijos vietas.

Šį spalį savo 81-ąjį gimtadienį iš Imbarės kaimo Kretingos rajone kilusi, tarp Lietuvos ir JAV – Bostone Masačusetso valstijoje – gyvenanti kūrėja žemaitiško žodžio puoselėtoja Aldona Anužienė atšventė savo tėviškėje. Po pastarųjų ketverių metų išsiskyrimo ji išgyveno dvigubą sugrįžimo džiaugsmą, kuris sutapo su jos pirmosios poezijos knygos „Tarp kontinentų“ pristatymu.

Sudėjo savo sielą

Į šventę, kurią Skuodo Romualdo Granausko viešojoje bibliotekoje surengė Skuodo literatų klubas „Nojus“, – šio klubo veikloje dalyvauja ir A. Anužienė – suvažiavo gausus būrys kūrėjos giminaičių, bičiulių, krašto literatų. Imbariškės kūryba pasižymi savitai išjaustu žmogaus ir gamtos ryšiu, meile Lietuvai, ir tai ji perteikia savitu stiliumi ir turtingu kalbos žodynu. Jai puikiai sekasi eiliuoti ir žemaitiškai.

„Į poezijos rinkinį sudėjau visą savo sielą: kuo gyvenu, ką jaučiu, kas man svarbu ir brangu. Rašau tik pastarąjį dešimtmetį, kai atsilaisvinau nuo ūkio darbų, – atviravo ilgus metus Imbarės kaime išvien su ūkininkaujančia dukra Aina Brazdeikiene Lietuvoje, o Bostone – su jaunėle Vida Morkeliunas gyvenanti moteris. – Iš pradžių rašydavau ranka, dabar jau išmokau kompiuteriu. Skaitydama lietuvių autorių knygas, mokausi žodžio pajautimo, ieškau naujų temų ir įkvėpimo šaltinių.“

Rašydama, ji tikino, atsiribojanti nuo žmonių – išeinanti į savo tylą. Bostone gyvena prie pat vandenyno, kasdien mėgstanti vaikščioti jo pakrantėmis, ir mintimis nuolat persikeldavo į Lietuvą. „Po kelias valandas braidžioju pakrantėmis, aplink – tuščia, tik aš ir pulkai paukščių. Jie taip pripratę prie manęs, kad tik ir laukia pasirodant: tipena iš paskos, jei prisėdu, aplimpa iš visų pusių. Supaukštėjau ne juokais, yra žuvėdrų, kurios kitų paukščių prie manęs nė nebeprileidžia“, – smagiai pasakojo pašnekovė.

Duktė pasiekė karjeros aukštumų

Ypač ilgesingas, neslėpė Aldona, jai buvęs pastarųjų 4-erių metų laikotarpis, kada dėl kovido teko ilgėliau užsibūti Bostone, nes buvo pratusi pusmetį pagyventi pas Vidą, o kitą pusmetį grįžti į Lietuvą. Tai jai leidžia žalioji korta ir JAV išrūpintas socialinis draudimas. Šįkart kelti sparnus į užatlantę ji ketina kitąmet per Jonines.

Ištverti gimtinės ilgesį jai padeda nuolatinis ryšys su namiškiais Imbarėje, ypač – anūku Dariumi: „Bostone gyvenu Lietuvos ritmu, su Vida nuolatos šnekamės žemaitiškai“, – sakė Aldona. Beje, į Lietuvą motiną parlydėjusi Vida, pagal profesiją – ekonomistė, jau 30 metų gyvena JAV, o didžiausias pagyrimas jai už tai, kad lietuviškai ir žemaitiškai šneka be jokio akcento.

Noras pažinti pasaulį ir įsitvirtinti JAV, prisiminė V. Morkunas, po studijų ir pirmosios darbovietės banke, iš pradžių ją nuvedė į užatlantę viešnagėn pas giminaitę. Pasiliko ir ilgainiui įsitvirtino: šiandieną ji dirba JAV vyriausybėje, vadovauja Naujosios Anglijos regiono, vienijančio 6 valstijas, Federalinei ekstremalių situacijų valdymo agentūrai (Federal Emergency Management Agency – FEMA). Ši agentūra skirsto paramą žmonėms, nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių, nenumatytų gamtos reiškinių, pandemijų ir pan.

V. Morkunas neslėpė, kad JAV jai tekę patirti nemažai gyvenimo išbandymų, tačiau ji nepalūžo ir pasiekė karjeros aukštumų. Siekdama skleisti žinią, kad moterys niekuomet neturi pasiduoti, tikėti savo jėgomis ir eiti į priekį, Vida tikino, talkinat savo dukrai šokėjai balerinai Nikai Antuanette ir bičiuliui Jeremy Cone, ketinanti perteikti dabar kuriamame mėgėjiškame filme.

Aldonai Anužienei paklūsta poetinis žodis – tai įrodo pirmoji jos poezijos rinktinė „Tarp kontinentų“. Moteris taip pat eiliuoja žemaitiškai ir renka medžiagą būsimai atsiminimų knygai.

Kitą knygą dedikuos giminei

O Aldona šį pusmetį Lietuvoje taip pat neketina sėdėti be kūrybinio darbo: ji renka ir ruošia medžiagą savo būsimai atsiminimų knygai, kuriai jau sugalvojusi ir pavadinimą „Grimztančios pėdos“.

„Vis pagalvodavau, kuo užpildysiu senatvę. Iš pradžių buvau sumaniusi rašyti romaną, bet anūkei Nikai Antuanette ėmus domėtis, kas buvo mano tėvai, protėviai, sumaniau parašyti tai, ką pati atsimenu iš vaikystės, ką iš savo tėvų – Monikos Baltuonytės Simutienės ir Prano Simučio – esu girdėjusi. Mano giminė buvo įdomi ir spalvinga, išsaugojau ir savo močiutės Marcijanos Razmaitės laikų nuotraukų“, – kalbėjo A. Anužienė. Ji sakė jau aplankiusi gretimus kaimus, kalbėjusi su vietiniais žmonėmis, pabuvojo ir tėvonijoje Reketėje, iš kur kilęs garsus kalbininkas Antanas Salys.

„Dar vaikystėje prisimenu čia buvus grafų Tiškevičių dvaro palivarką, po karo kareiviai ištampė baldus, pagriovy mėtėsi 2 baltos skulptūros – kareiviai juokėsi, kad „dvi bobos“ guli. Turėsiu nemažai darbo, kol užrašysiu atsiminimus, teks apsilankyti muziejuose, gal net nuvykti į archyvus Vilniuje“, – būsimus darbus rikiavo kūrybingoji žemaitė.

Juolab kad ir jos pačios biografija – spalvinga: ji dirbo mokytoja Imbarės pradinėje ir Juodupėnų aštuonmetėje mokyklose, o baigusi Žemės ūkio akademiją – Imbarės kolūkyje vyriausiojo buhalterio pavaduotoja, bendrovėje „Salantų duona“. Jai teko bendrauti ir su garsiuoju akmenkaliu menininku Viliumi Orvidu, dirbo jo įkurtame muziejuje kasininke-ekonomiste, ten susipažino su atvykstančiais įdomiais žmonėmis. Abi su Vida daug keliauja po pasaulį, bendrauja su įdomiais dukters aplinkos žmonėmis. Visa tai turėtų atrasti savo vietą būsimoje atsiminimų knygoje.

• Rašyti komentarą (0)