Prašo ant kapų per Vėlines nedeginti „laužų“

Kretingos miesto kapinių prižiūrėtojai Romai Gedminienei Vėlinės yra ir didžiojo tvarkymosi, ir rūpesčio metas: iš užsienio grįžę artimieji jos ieško dėl kapaviečių reikalų, o degančių žvakių jūra grasina gaisrais.

Tvarkant artimųjų kapus prieš Vėlines, o ir po jų, prie kapinių konteinerių žmonės suneša kalnus atliekų – nurautų gėlių, plastiko puokščių, žvakių indelių. Kapų prižiūrėtojams ir komunalininkams šventinis periodas yra didysis darbymetis ir tam tikras iššūkis – sutvarkyti, kad suverstos šiukšlės nepiktintų kapinių lankytojų, o Vėlinių dienomis – kad kapinėse būtų saugu.

Konteinerių prie kapinių pakanka

Kretingos rajono didžiųjų kapinių prižiūrėtojai ir seniūnijų atstovai tikino, kad šventiniu laikotarpiu papildomai įrengti konteinerių nėra tikslinga. Atliekų gerokai padaugėja tik triskart per metus – per Motinos, Tėvo dienas ir Vėlines. Todėl svarbiausia yra kontaktuoti kapinių tvarka besirūpinantiems prižiūrėtojams ir komunalininkams, kad šie papildomai išvežtų sukauptas atliekas.

Civilinių ir senųjų Kretingos miesto kapinių prižiūrėtoja Roma Gedminienė sakė, kad prie didžiųjų miesto kapinių palei Darbėnų plentą pastatyti 24 žaliųjų ir mišriųjų atliekų konteineriai – 6-iose skirtingose vietose po 4 konteinerius. O prie senųjų kapinių Vilniaus gatvėje jų yra 10: 4 įrengti Maironio gatvėje ir po 3 abipus kapinių Vilniaus gatvėje prie pagrindinių vartų ir ties įėjimu priešais parduotuvę „Liepa“.

Naujieji požeminiai konteineriai, įrengti vykdant Vilniaus gatvės renovaciją, dar nefunkcionuoja, nes gatvė nėra atiduota įvertinti valstybinei komisijai.

„Tiek, kiek yra konteinerių, tikrai užtenka. Didžiausia bėda yra ta, kad žmonės prie konteinerių vis dar priveža statybinių atliekų, padangų. Civilinėse kapinėse dviejose vietose – prie pagrindinių ir galinių vartų – įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios sureguliuotos taip, kad būtų matomos ir konteinerių aikštelės. Tai savotiškai drausmina pažeidėjus, tačiau prie visų aikštelių įrengti kameras nėra galimybės“, – aiškino R. Gedminienė.

Problema – statybinės atliekos

Petrikaičių kapinių prieigos nušienautos ir nugrėbtos, pastatyti 4 konteineriai. Reguliariai išvežant, tikino šių kapinių prižiūrėtojas Jonas Drungilas, jų užtenka, kad žmonės sutalpintų sunešamas atliekas. Šiose kapinėse dar nėra gausiai laidojima, jos veikia 10 metų. Iš viso jose, skaičiuojama, palaidota per 500 asmenų: 300 – kapuose ir yra užimtos 95 kolumbariumo sekcijos, kuriose palaidota nuo vienos iki kelių urnų.

Gargždelės, už Salantų, kapinių aikštelėse pastatyta 13 konteinerių. Jų, Salantų seniūno Kazimiero Galdiko žodžiais, visiškai užtenka šventiniu laikotarpiu. Kapinių prižiūrėtojas Bronius Katkus pasirūpina prieš Vėlines sutvarkyti kapinių teritoriją – sugrėbti ir išvežti lapus, tam seniūnija skiria savo traktorių.

Kartenos seniūnijos specialistas ūkio reikalams Tautvydas Gaudutis, atsakingas ir už kapinių priežiūrą, sakė, kad pas juos didžiausia problema – ne atliekų pagausėjimas prieš Vėlines, bet žmonių sąmoningumo stoka, kai nuolat kapinių aikštelėje atsikratoma didžiosiomis atliekomis. „Mūsų kapinės yra atokiau nuo kelio. Vakarai dabar tamsūs, ir tuo naudojasi pažeidėjai: vietoj to, kad senus unitazus, padangas, statybinį laužą, kitokį buitinį ir ūkinį šlamštą vežtų į Ankštakių sąvartyną, lengva ranka juo atsikrato atvežę ir pametę prie kapinių“, – įsisenėjusią problemą dėstė T. Gaudutis.

Kapų puošybą lemia sąmoningumas

Prie senųjų Darbėnų kapinių įrengti 8 konteineriai, tiek pat – ir prie kapinių Grūšlaukėje. Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys sakė, kad prieš svarbiausias šventes, kada žmonės gausiai lanko artimųjų kapus, praverstų daugiau konteinerių, bet tai sudarytų papildomai rūpesčių ir seniūnijai, ir komunalininkams: „Yra sutartys, vežimo grafikai. Seniūnijose komunalininkus tenka kviesti papildomai, jei prieš šventes ar po jų matome atliekas lipant iš perkrautų konteinerių. Tačiau neišvengiama nesusipratimų: atrodo, išveža, bet prieš pat Vėlines atvykę žmonės dar nurauna gėlių, sumeta senų žvakidžių, ir vėl persipildo konteineriai. Kitąkart prašome, kad prasuktų prošal iš Grūšlaukės grįžtantys komunalininkai“, – kalbėjo A. Poškys.

Pasak A. Poškio, jų kapinės senos: vieni kapai tvarkomi kukliau, kiti visko – gėlių, žvakių – perkrauti, nes būtinai turi būti gražiau negu pas kaimynus. „Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus sąmoningumo. Nors skatinama, kad dėl ekologijos žmonės būtų santūresni, nepasiduotų prekybininkų pagundoms, bet senoji karta dar laikosi savo įsitikinimų – kuo daugiau žvakių uždegsiu, tuo labiau mylėjau mirusįjį. Jaunoji karta jau elgiasi kitaip: kukliau puošia kapus, atsisako plastiko gėlių, mažiau apkrauna žvakėmis. Žino, kad viskas nugula sąvartynuose ir žemėje dūla amžiais, nes negalima perdirbti parafinu užteršto stiklo“, – kalbėjo seniūnas.

Civilinėse kapinėse dominuoja urnos

J. Drungilas dar pastebėjo, kad žvakės labai patinka varniniams paukščiams, kurie skanauja vašką ir išvarto, išnešioja žvakių indelius po aplinkines kapavietes. Jis ragino kapinių lankytojus neapkrauti kapų žvakėmis ir nedeginti ant jų laužų, nes ir, tikrąja šio žodžio prasme, užsidega arti esančios plastiko gėlės. Jį papildė R. Gedminienė, patikinusi, kad nesyk buvę atvejų, kada teko į kapines kviesti ugniagesius.

„Mirusiajam, pagal krikščionių tikėjimą, tereikia tik maldos. Todėl kapų puošyba turėtų būti minimali, nes, priešingu atveju, tai sukelia papildomų išlaidų ir artimiesiems, ir tiems, kas rūpinasi tvarka kapinėse“, – tvirtino J. Drungilas.

R. Gedminienės pastebėjimu, Vėlinės jau tampa ir artimųjų susibūrimo laiku: „Suvažiuoja žmonės iš viso pasaulio, sprendžia reikalus dėl kapaviečių tvarkymo, paminklų. Todėl Vėlinės ir mums, kapinių prižiūrėtojams, yra didžiojo darbymečio metas.“

Civilinėse Kretingos kapinėse yra per 15 tūkst. palaidojimų, naujų kapaviečių nebeįrengiama dėl vietos stokos. Tačiau, sakė kapinių prižiūrėtoja, pagausėjo į senąsias kapavietes laidojamų urnų: „Pagal registraciją, net 80 proc. visų laidojimų sudaro urnos – iš 10 mirties atvejų kas aštunto žmogaus palaikai čia atgula urnoje.“

Senosiose Gargždelės kapinėse, Salantų seniūno K. Galdiko žodžiais, dar likę vietų kapavietėms, tačiau šios sparčiai senka. „Yra parengtas techninis Gargždelės kapinių plėtros projektas, tačiau šiųmetiniame biudžete tam nebuvo lėšų. Tikimės, kad jų bus numatyta kitų metų biudžete“, – vylėsi seniūnas.

• Rašyti komentarą (6)