|
|
|
Atliekų rūšiavimo pamoka Kretingoje
Apie 140 pradinukų dalyvavo Kretingos miesto Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvykusiame renginyje, skirtame mokytis teisingai rūšiuoti atliekas. Jaunoji karta – imlesnė Pasak renginį organizavusios bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus Pauliaus Ruškaus, kvietimai dalyvauti buvo išsiųsti miesto mokykloms, džiugu, kad sulaukta 5-ių trečiokų klasių iš Marijono Daujoto progimnazijos ir vienos klasės iš Marijos Tiškevičiūtės mokyklos. „Mes esame prisijungę prie Lietuvos EKO mokyklų tinklo, nuotoliniu būdu dalyvaujame organizacijos „Žaliasis taškas“ renginiuose, iš atliekų mokomės daryti įvairius rankdarbius, o dabar turėjome progą pasikartoti, kaip teisingai atliekas rūšiuoti“, – sakė Marijos Tiškevičiūtės mokyklos trečiokų mokytoja Audronė Klapatauskienė. Jos žodžiais, vaikai yra smalsūs, imlūs, tačiau pasitaiko, kad, išmokę rūšiavimo pamokėles, netrukus jas pamiršta. Todėl svarbu yra prisiminti, kas svarbu, akcentuoti ir ne vieną kartą. Edukaciją Kretingoje surengusio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas Arūnas Liubinavičius neabejojo, kad senas lietuviškas posakis „Lenk medį, kol jaunas“ veikia. Dar tik 15-a metų, kai Lietuvoje turime rūšiavimo konteinerius ir kai pradėjome atliekų rūšiavimo procesą. Lengviausiai žinias įsisavina jaunoji karta, o suaugusį žmogų išmokyti sudėtingiau, kadangi kai kurie jų yra inertiški, klausinėja, kodėl turėtų rūšiuoti – juk mokesčius tai moka! Pasak KRATC atstovo, Švedijoje rūšiavimas yra integruotas į mokymo programas. Pavyzdžiui, vyresnieji mokiniai mokosi, kiek energijos galima išgauti sudeginus tam tikras komunalines atliekas, mažiukai – kur kokias atliekas mesti, kokia gali būti iš jų nauda. O Japonijoje vaikų darželiuose vaikai žaidžia ne tik su LEGO, bet ir su atliekų muliažais. A. Liubinavičiaus teigimu, edukacijas Klaipėdos regione KRATC pradėjo prieš 10-metį. Anksčiau edukatoriams reikėdavo įsiprašyti, kad savivaldybės, ugdymo įstaigos priimtų, o dabar jie yra kviečiami ir vos spėja patenkinti visus norinčius mokytis, kaip švariai gyventi. Per metus regione įvyksta daugiau kaip 100 renginių pradinukams, vyresniems mokiniams ir suaugusiems. P. Ruškus priminė, kad spalį suaugusieji kretingiškiai bus pakviesti pasimokyti, kaip reikės rūšiuoti maisto atliekas. Kiaušinių dėklus – į kompostą, o servetėlę – „į metalą“ Turbūt daugeliui naujiena, kad ne į popieriaus, o į maisto atliekų konteinerį rekomenduojama mesti, pavyzdžiui, kartotinius kiaušinių dėklus. „Nieko blogo, jei įmesite ir į popieriui skirtą konteinerį, tačiau tai nebus draugiška gamtai“, – sakė KRATC atstovas. Anot jo, popierius gali būti perdirbamas keturis kartus, o kiaušinių pakuotės gaminamos iš jau daug kartų perdirbto popieriaus, tad daugiau jų nebeperdirbs. Todėl, įmetus į popieriui skirtą konteinerį, tas pakuotes teks perrūšiuoti, utilizuoti. Geriausiai popierinius kiaušinių dėklus sudėti į kompostinę, jeigu namuose tokia yra, arba į maisto atliekoms skirtą konteinerį – pūvant išsiskirs ta pati medžiaga biometanas, ir pakuotė taip pat taps kompostu. Daugelis žmonių nežino, kaip atsikratyti panaudotomis higieninėmis servetėlėmis, jas taip pat meta į popieriaus konteinerį. O, pasirodo, reikia mesti tik į bendrą komunalinių atliekų konteinerį, nes gaminant servetėles naudojamas plastikas. Pavyzdžiui, vienkartiniuose popieriniuose kavos puodeliuose plastikas sudaro 5 proc. Kodėl žūva banginiai Moksleiviams pademonstravęs filmuką edukatorius papasakojo, kaip teisingai elgtis su plastikiniais produktų maišeliais. Filmukas apie tai, kad laboratorijoje mokslininkams tiriant, nuo ko nugaišo banginis, paaiškėjo, jog jis buvo prarijęs daugiau kaip 30 skirtingų plastiko maišelių. Banginiai, kaip daugelis kitų gyvūnų, negeba to, kas patenka į burną, išspjauti. Pasaulio vandenynuose skaičiuojama šimtai tūkstančių gyvūnų, žuvusių nuo plastiko, kuris pakliuvo į skrandį ir užkimšo žarnyną. „Turbūt visi esat matę, kai, pakilus vėjui, maišeliai, išsiskleidę kaip parašiutai, skraido po gatves, kiemus. Kad taip nebūtų, siūlau padaryti vieną paprastą darbą – surišti mazgą. Tada maišiukas šiukšliadėžėje ar rūšiavimo konteineryje gulės kaip akmuo ir nenuskris nei į upę, nei į jūrą, netaps nei žuvų, nei kitų gyvūnų žūties priežastimi“, – kalbėjo A. Liubinavičius. Netelpa dėžė? Tai sukarpyk! Vaikų jis paklausė, kaip į popieriui skirtą konteinerį jie dėtų didelę kartoninę dėžę. Atsakymų sulaukė įvairių: prieš tai sulankstyti, suspausti, išlankstyti – vis netiko. Pasirodo, būtina susmulkinti, sukarpyti arba nuvežti į didžiųjų atliekų priėmimo aikšteles. Tai, ką dedame į konteinerius, turi lengvai tilpti per jų angas. „Sulaukiame besipiktinančių žmonių skambučių, kad į popieriaus konteinerį daugiau nebetelpa, jis – perpildytas. Atvažiuoja didelė mūsų mašina, pakelia konteinerį, o jis – tuščias. Pasirodo, kažkas per jėgą įgrūdo kartoninę dėžę. Tas kartonas, iki galo neįkištas, palijus išsiplėtė ir angą užkimšo“, – pasakojo KRATC atstovas. Anot jo, šalia konteinerių atliekų, tarp jų ir kartoninių dėžių, palikti taip pat negalima – visų pirma, teritorija taps šiukšlynu, antra, – sudrėkęs popierius nebetiks perdirbti. Daugelis žmonių žino, kur dėti metalines pakuotes, liaudiškai „skarbonkes“ – nešti į taromatą, o jei nepažymėtos depozito ženklu, – sulanksčius į plastiko konteinerį. Tačiau A. Liubinavičius prašė atkreipti dėmesį, kad tų pakuočių – nesvarbu metalinių ar plastikinių, – kurios pažymėtos specialiu pavojingas medžiagas žyminčiu ženklu, į jokius konteinerius mesti negalima, jas, kaip ir elektros lemputes, baterijas, būtina nuvežti į didžiųjų atliekų aikšteles arba atiduoti pavojingų atliekų tvarkytojams.
|
|
