|
|
|
Valdančiųjų užmojis – sunaikinti Kretingos turgų
Dar visai neseniai, kuomet Lietuvoje ūžė rinkimų vajus, didelis dėmesys buvo skirtas Kretingos turgaus atnaujinimui ir modernizavimui. Kaip kandidatas rinkimuose, atsižvelgdamas į gyventojų pageidavimus, jų išsakytus lūkesčius ir patarimus, pristačiau viziją, kaip gali atrodyti Kretingos turgus, kaip reikia pritraukti investicijas ir koks jis gali būti. Juk kiekvienas supranta, kad Kretinga – istorinis turgaus miestas, o turgus – vieta ne tik įsigyti kokybiškų ir skanių produktų, bet ir tam tikra prasme socialinės kultūros erdvė. Atnaujinti ir kokybiškas sąlygas gyventojams ir prekybininkams pasiūlyti sugebėjo ne tik didieji miestai, bet ir ta pati Palanga ar Tauragė, ir jie dabar džiaugiasi ne tik gražia aplinka, patogiomis vietomis automobiliams, bet ir padidėjusiu gyventojų srautu. Tačiau Kretingos rajono valdantieji eina priešinga linkme: turgų norima ne tik sumenkinti, bet ir eliminuoti jo uždarosios akcinės bendrovės statusą, prijungiant jį prie „Kretingos komunalininko“. Kaip visada, tuo Facebook‘e suskubo pasigirti rajono meras, tačiau apkaltinęs opozicijos narius išgalvotu noru privatizuoti turgų, skubiai pataisė savo tekstą ir melą apie neva norimą privatizuoti turgų padalijo visiems kolektyviai – Tarybos nariams. Dar aną mėnesį per komiteto posėdį išties vyko trumpa diskusija apie turgų, kurios pagrindu buvo paprašyta pirmiausia pateikti skaičiavimus, turgaus viziją, aplinkinių rajonų taikomą praktiką, iš ko būtų galima susidaryti bendrą vaizdą ir apsispręsti, kokio turgaus reikia Kretingai. Ir niekas nekalbėjo apie jokį privatizavimą. Tačiau likome neišgirsti, nes jau šią savaitę sušauktame Savivaldybės kolegijos posėdyje valdantieji priėmė sprendimą bet kokia kaina jungti turgų su „Kretingos komunalininku“ ir viešai pareiškė, kad visa turgaus vizija – atleisti buhalterės pareigas einančią Kretingos rajono gyventoją.
Visas procesas tampa ne tik parodija, bet ir chaosu. Tą puikiai iliustravo ir „Kretingos komunalininko“ vadovo reakcija į viešus mero pareiškimus. Žmogus ne tik pripažino, kad viską sužino tik iš spaudos, bet ir užsiminė, kad yra nepasiruošęs ir nežino, ką daryti, jei turgus bus prijungtas prie jo vadovaujamos Savivaldybės įmonės. Teisine prasme pagal Savivaldybių įmonių įstatymo 18 str. 2 p. Savivaldybės įmonės reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik Savivaldybės tarybai sutikus reorganizuoti įmonę. Savivaldybės tarybos sprendime dėl sutikimo reorganizuoti įmonę, be kita ko, turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos įmonės, reorganizavime dalyvaujančios įmonės, po reorganizavimo veiksiančios įmonės, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios įmonės numatomi veiklos tikslai ir įmonės savininko teises bei pareigas įgyvendinanti institucija. Visa ši medžiaga jau turi būti pateikta Tarybos nariams prieš priimant sprendimą, tačiau dabar išgirdome tik garsiai įvardytą mero norą atleisti turgaus buhalterę. Neaišku, ką bus bandoma reorganizuoti, ką naikinti, koks bus įmonių statusas, kaip keisis įmonių pavadinimai, kiek tai užtruks, kainuos ir pan. Kas jau akivaizdu ir šiandien, tokie sprendimai tik didins biurokratinius kaštus. Juk reikės ir turto vertinimo, nepriklausomų ekspertų paslaugų, notarų ir t. t. Tad pasakojimai apie kažkokius mistinius sutaupymus jungiant dvi įmones yra grynas pramanas. Prisiminkim ir tai, kad bus bandoma jungti du skirtingus juridinius vienetus – uždarąją akcinę bendrovę ir Savivaldybės įmonę, o pagal Civilinį kodeksą tas yra negalima. Vadinasi, pati procedūra pradėta net nepagalvojus, kad pirmiausia reiks suvienodinti įstaigų statusus, o tai dar labiau padidins biurokratinius kaštus. Taip pat ar pagalvota, ką pasakys Konkurencijos taryba, juk jau turėjome pavyzdį, kuomet pradėti daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo veiklą „Kretingos komunalininke“ Konkurencijos taryba nepritarė. O šios įstaigos pritarimas tokiems nepamatuotiems jungimams yra būtinas. Kadangi Savivaldybės meras Tarybos nariams neteikia informacijos ir, mano nuomone, slepiasi nuo jų, noriu paklausti viešai: koks yra pagrindinis turgaus prijungimo motyvas? Priminsiu, kad, 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, UAB „Kretingos turgus“ grynasis nuostolis – 9 tūkst. Eur, UAB „Kretingos vandenys“ grynasis nuostolis – 512 tūkst. Eur, SĮ „Kretingos komunalininkas“ grynasis nuostolis – 131 tūkst. Eur, UAB Kretingos šilumos tinklai grynasis nuostolis – 221 tūkst. Eur, Savivaldybės kompensacijos iš biudžeto UAB „Kretingos autobusų parkas“ siekė 1 mln. 326,6 tūkst. Eur. Tad argumentai apie turgaus metinį nuostolį neįtikina nė vieno, nes tokia logika vadovaujantis tektų jungti ir uždaryti visas likusias įmones. Savivaldybei 9 tūkst. eurų yra menkniekis, ir tikrai galima rasti protingesnių sprendimo būdų, ne tik viešai kritikuoti ir grasinti atleidimu buhalterei. Aišku, jei yra noro, galimybių ir turima rajono vizija. Kaip rajono gyventojas ir Tarybos narys, kuriam turgaus išlikimas yra svarbus, siūlau kaip ir visoms įmonėms kasmet skirti biudžeto lėšų Kretingos turgaus vizijai parengti, projektuoti, automobilių statymo problemai išspręsti – tą, ką savivaldos rinkimuose ir siūliau savo programoje. Kretingos turgus yra socialinės reikšmės objektas, kurį reikia stiprinti ir į jį investuoti, jei norime, kad paslaugos būtų aukštesnio lygio, patogios ir patrauklios gyventojams. Aš pamenu anksčiau atliktos analizės rezultatus, kuomet gyventojų apklausa parodė, kad Kretingos turgus jiems yra reikalingas. Todėl kategoriškai nepritariu šiam chaotiškam turgaus naikinimo procesui ir valdantiesiems mielai dovanoju savo rinkiminę turgaus viziją, kurią leidžiu naudoti ir įgyvendinti.
|
|
