Atvėrė namus naujai kultūrinei erdvei

Renginio savo namų erdvėje sumanytoja ir šeimininkė Vida Kanapkienė su savo svečiais rašytoju kraštiečiu Juozu Pociumi ir Kretingos ligoninės vyriausiuoju gydytoju Romaldu Sakalausku (dešinėje).

Dažnas pritartų minčiai, kad garsiai išsakytos svajonės ima pildytis. Jomis prieš palikdama Kretingos muziejų viename savo interviu pasidalino buvusi jo direktorė Vida Kanapkienė: „Esu optimistė. Surasiu save naujai. Savo sodybos kieme rengsiu kamerinius muzikos ir poezijos vakarus. Brolis Bernardas pirmasis pažadėjo ateiti su savo poezija“. Ir ne tik jis...

Savaitgalį į naujai atidarytą kultūrinę erdvę Šventosios gatvėje Kretingoje, pakviesti sodybos šeimininkų Vidos ir Vytauto Kanapkų, sugužėjo būrys svečių: iš Vilniaus – aktorius, režisierius, literatas, mūsų kraštietis Juozas Pocius, iš Klaipėdos – charizmatiškoji aktorė, projektų įgyvendintoja, švenčių organizatorė ir vedėja Virginija Kochanskytė, iš Kauno – visų mūsų išsiilgtas brolis pranciškonas Bernardas su nauju pluoštu eilėraščių. Buvę bendradarbiai, jaunystės draugai, Vidos idėjų muziejuje palaikytojai ir rėmėjai. Lydimi saksofono muzikos garsų renginio dalyviai klausėsi Juozo Pociaus, Bernardo Belicko ir šių eilučių autorės Danutės Dunauskaitės skaitomų savos kūrybos poezijos posmų, galėjo stebėti dailininkės portretistės Rositos Ambrozevičienės piešimo magiją. Kaip sakė sveikatos centro „Lorna“ įkūrėja ir vadovė Loreta Bosienė, kurią su Vida Kanapkiene sieja ilgametė bičiulystė, didžiausia dovana – žmogaus širdies gylis: „Draugystė, sujungta kūrybiniais gebėjimais, nuskaidrina kiekvieno mūsų gyvenimą.“

Brolio pranciškono Bernardo Belicko eiles skaitė ir pats autorius, ir aktorė Virginija Kochanskytė.

Anot Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko, šis sambūris įrodo, kad po vasaros į rudenį mes visi ateiname sustiprėję, o tai tarsi pažadas spindėti vienas kitam dažniau. Pačius šilčiausius sveikinimo žodžius susirinkusieji skyrė jubiliejinį gimtadienį šventusiam broliui Bernardui. Šio renginio sumanytoja Vida teigė, kad šis vakaras yra skirtas žmogui, kuris daug nusipelnęs Kretingai. „Jei manęs paklaustų, kas galėtų būti pavaizduota atviruke, iš kurio piešinio visi suprastų, kad tai Kretinga, tai, visų pirma, bažnyčia ir vienuolynas, po to – dvaras su šimtamečiais ąžuolais ir galiausiai brolis Bernardas. Jis savo plačiu žingsniu matavo mūsų miesto gatves, buvo su mumis mūsų šventėse – ir liūdnose, ir džiaugsmingose. Jis – Kretingos tapatumo šerdis, apie kurią sukosi kultūrinis ir socialinis gyvenimas.“

Paklausta apie tolesnę renginių perspektyvą, aistringa kultūros puoselėtoja sakė, jog Kretinga gali didžiuotis savo kūrybingomis asmenybėmis. „Noriu, kad kultūrinis gyvenimas iš didelių aikščių, triukšmo persikeltų į jaukias kamerines namų erdves. Galime tik pasidžiaugti, kad Kretingoje yra puoselėjamos labdaros, mecenatystės tradicijos, skatinančios menininkus per dainą, muziką, poeziją išreikšti savo kūrybinį potencialą. Viliuosi, kad atverta nauja kultūrinė erdvė, jos idėja turės tęstinumą.“

Danutė DUNAUSKAITĖ

• Rašyti komentarą (10)