Pajūrio naujienos
Help
2018 Rugpjūtis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną21°C debesuotumas 25 %
Naktį17°C debesuotumas 2 %
Komentarų topas

Šaltis ir sniegas verčia pasirūpinti gyvūnais

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Gamta
  • 2018-01-19
Kretingos muziejaus edukaciniuose užsiėmimuose vaikai mokomi ne tik pažinti paukščius – jie sužino, kuo reikėtų lesinti žiemoti pasilikusius sparnuočius.

Lietų pakeitęs sniegas ir šaltis sukėlė naujų rūpesčių. Vienas jų – būtinybė geriau pasirūpinti ūkiniais gyvūnais, augintiniais, be globos nepaliekant ir laukinės gyvūnijos.

Daugiau dėmesio laikymo sąlygoms

Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Vilius Stančikas akcentavo, jog gyvūnų laikytojų pareiga – pasirūpinti tinkamomis žiemojimo sąlygomis, atitinkančiomis specifinius, kiekvienai gyvūnų rūšiai būdingus fiziologinius poreikius. Patalpose, kuriose laikomi gyvūnai, reikėtų užsandarinti langus, duris, kitas angas, paliekant tik ventiliacijai skirtus kanalus, stengtis, kad nebūtų skersvėjų, kreikti tvartus pakankamu kiekiu sausų pakratų. Be to, gyvūnams reikia duoti sočiai vandens ir pašarų, šerti įvairesniais ir didesnės energetinės vertės pašarais, nes šąlant gyvūnams reikia daugiau maisto kūno temperatūrai palaikyti.

Žiemą sudėtingesnės ir gyvūnų pervežimo sąlygos, – saugant nuo skersvėjų ir šalčio, prieš kelionę būtina pasirūpinti kokybiškais pakratais, laikytis vežamų gyvūnų gerovės reikalavimų. „Spaudžiant itin stipriems šalčiams, rekomenduojama visiškai atsisakyti gyvūnų pervežimų ilgais atstumais“, – teigė V. Stančikas.

Tačiau ir giliausią žiemą veterinarijos gydytojai nepataria gyvulių laikyti juos nuolat uždarytus tvartuose: šiltesniu oru, nesant stipraus vėjo, kritulių, galima išvesti gyvulius pasivaikščioti, nes tai turi teigiamos įtakos gyvūnų sveikatingumui ir produktyvumui.

Šunims, laikomiems lauke, reikėtų įrengti tinkamo dydžio, sandarias ir šiltas būdas, pastatyti jas užuovėjoje. Siekiant apsaugoti nuo drėgmės, šuns būda turėtų būti šiek tiek pakelta nuo žemės, dvigubos sienelės su izoliacine medžiaga tarpuose padėtų geriau išsaugoti šilumą. Kad į būdą neprilytų ar nepripustytų, landą rekomenduojama padaryti su slenksčiu, o virš angos pritvirtinti keletą skiaučių brezentinės medžiagos ar plastiko, kad landa būtų tarsi su durimis. Kaip pakratus galima kloti šiaudus ar kitą neperšlampančią dangą.

„Dažna problema žiemą – užšąlantis vanduo, todėl šeriant šunį jam galima duoti šilto vandens, arba šuns girdyklą įrengti tokioje patalpoje, kad vanduo neužšaltų“, – patarė veterinarijos gydytojas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, jog žiemą gamtoje sunku prasimaitinti ir graužikams – pelės, žiurkės persikelia žiemoti į ūkinius pastatus, rūsius, namus, vienu žodžiu, ten, kur šilta ir kur yra maisto bei vandens. Graužikai pridaro žalos sandėliuojamam derliui, pašarams, perneša įvairias gyvūnų ligas, todėl šiuos kenkėjus reikia naikinti.

Prie pėsčiųjų tilto per Akmeną jau būriuojasi laukinės antys, gulbės. Čia žmonės juos lesina, bet tai nėra gerai: nelesinami paukščiai susirastų telkinį, kuris neužšąla visą žiemą.

Paukščių apgaudinėti negalima

Sniegas, vandens telkinius aptraukęs ledas sunkumų sukėlė ir likusiems žiemoti sparnuočiams bei vandens paukščiams: šie būriuojasi neužšalusiose properšose, intakuose, o žmonių pamėgtose pasivaikščioti vietose, tarkim, ties Pastauninko tvenkiniu, ar prie pėsčiųjų tilto per Akmeną gamtos mėgėjai tuos paukščius dar ir lesina.

Ar teisingai darome, laukinei gyvūnijai parūpindami maisto?

Anot Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus, jau yra po kalendorinės žiemos vidurio, bet tikrosios žiemos dar neregėti. Nežiūrint orų, paukščiai gyvena žiemos režimu, o dabar, daugeliui vandens telkinių pasidengus ledu, jie sukruto spręsti kasdien kylančias naujas problemas – ieškoti atviro vandens ir lesalo.

„Iki kritinių temperatūrų ir gamtos reiškinių, galinčių turėti esminės įtakos paukščiams, labai toli“, – kad nėra ko baimintis, jog likę žiemoti paukščiai sušals ar nugaiš badu, teigė specialistas.

Jo pastebėjimu, prie lesyklų besilankantys sparnuočiai čia gyvena nuo rudens, ir mažas kiekis lesalo padeda juos išlaikyti vienoje vietoje; trūkstamą lesalą jie susiranda gamtoje. „Toks prieraišumas paukščiams yra svarbus – ištikus pastebimiems gamtos pokyčiams, jie visada žinos, kur gali skristi, prie ko glaustis. Tik mes negalime jų apgauti, palikti be lesalo. Gamtoje nebūna išeiginių dienų ar švenčių, čia savo pažadą – lesinti juos – turime tesėti visada, kasdien“, – teigė S. Paltanavičius. Tačiau vandens paukščių – ančių ir gulbių – lesinti bet kur tikrai nereikia. „Taip mes tik padėsime jiems apsispręsti skristi ten, kur visą žiemą būna neužšąlantis vanduo, kur gali būti nuolatinės saugios žiemavietės, – paaiškino gamtininkas. – Tokiose vietose esant paukščių sankaupoms, galima organizuoti lesinimą, perspėjant, kad žmonės paukščiams neneštų virtuvės atliekų, kad paukščiai negautų prieskonių, druskos. Labiausiai tinka batonas, grūdai. Tačiau ir toks lesinimas turi būti tik papildomas, kai paukščiai tikrai nebesuranda natūralaus lesalo.“

Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės teigimu, prie iš vadinamojo pirmojo dvaro tvenkinio ištekančio upelio šiomis dienomis būriuojasi šiek tiek laukinių ančių, gulbių kol kas nematyti, nors kitomis šaltomis žiemomis jų čia būdavo.

Tačiau muziejininkai neskuba lesinti vandens paukščių – viena kita batono riekele juos nebent palepina į muziejaus edukacinį užsiėmimą „Pažink ir pamaitink Kretingos dvaro parko paukščius“ susirinkę jaunieji gamtos mėgėjai.

„Pasnigus prie mūsų lesyklos atskrenda vis daugiau sparnuočių. Šią savaitę stebėjome mėlynąją ir didžiąją zyles, juodąjį strazdą, žvirblius, ne per seniausiai buvo atskridusi žaliukė, – vardino J. Tertelienė. – Svarbiausia, ko mokome vaikus, – kad pradėję lesinti laukinius paukščius, jie tai darytų nuolat, be to, paaiškiname, jog čipsų ar kitokio sūdyto maisto duoti paukščiams taip pat griežtai negalima.“

Kretingos muziejus kiekvieną rudenį pasirūpina lesalais dvaro parko sparnuočiams: perka įvairių kruopų, sezamo sėklų, lukštentų ir nelukštentų saulėgrąžų, visa tai sumaišo ir tokiu sausu mišiniu rudenį-žiemą lesina žiemojančius paukščius, atskrendančius į įrengtą lesyklą.

Žiemos sode šiuo metu žydinčios strelicijos (dešinėje) ir kinrožės.

Pirmuosius šalčius atlaikė

Pirmieji šalčiai, lydimi pietų vėjo, tapo išbandymu Kretingos muziejaus Žiemos sodui ir čia vešintiems augalams: temperatūra krito iki 15 laipsnių, kai sode turi būti ne mažiau 17-os. „Daug stiklo ir jis nėra sandarus. Ateityje stiklo paketus tikrai reikės keisti, galbūt tai padaryti pavyks iš europinių fondų lėšų“, – vylėsi Gamtos skyriaus vedėja J. Tertelienė.

Jeigu Žiemos sode temperatūra ir toliau būtų kritusi, sodą prižiūrinčios moterys būtų pasirūpinusios papildomai įjungti elektrinius radiatorius – kitos išeities Žiemos sode, kuris kūrenamas centralizuotai, nėra.

Sausis Žiemos sode yra labiau augalų ramybės metas, bet lankytojus vis dėlto yra, kuo nudžiuginti: šiuo metu sode žydi anturiai, echmėjos, guzmanijos, strelicijos, kinrožės.

„Darome viską, kad bet kuriuo metų laiku Žiemos sodas būtų patrauklus lankytojams – be žydinčių žiedų oranžerija niekada nelieka“, – teigė J. Tertelienė.

---

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje pasiliko žiemoti iki 10 gandrų ir apie 100 gervių. Gervės maitinasi grūdais, želmenimis ir tikrai nejaučia alkio. Jos atsparios nedideliems šalčiams, todėl kol kas vargu ar skris svetur. Tam ryžtis gali priversti tik sniegas. Tokiu atveju gervės nuskris kelis šimtus kilometrų į pietvakarius ir ten susiras tinkamų vietų peržiemoti. Todėl, pasak gamtininkų, pastebėjus šiuos Lietuvoje likusius žiemoti paukščius, nereikia skelbti pavojaus – jie patys išspręs savo problemas.

Visai kas kita – dėl nežinomų priežasčių neišskridę baltieji gandrai. Kol kas jie dar rasdavo lesalo, tačiau dabar gali išlikti tik prie žmonių – lesinami, globojami. Visi šią žiemą stebėti gandrai puikiai skraido, todėl juos pamačius nereikia kviesti gyvūnų globėjų. Kai gandras pradeda lankytis prie namų, jį galima lesinti virtomis bulvėmis, mėsa, žuvelėmis. Išskirtiniais atvejais galima laikinai iki pavasario jį priglausti uždarose patalpose.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas