Pajūrio naujienos
Help
2017 Spalis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną6°C debesuotumas 11 %
Naktį3°C debesuotumas 18 %
Apklausa

Ar pritariate, kad vaikai mokyklą pradėtų lankyti nuo 6-erių metų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Nėra drenažo – skęsta sklypai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-10-10
Ūkininkė Silva Vičiulienė nuogąstauja, jog, iš kaimyninių sklypų atitekant lietaus vandeniui, ji galinti netekti dekoratyvinių augalų, o sklypas virs didžiule bala.

Po nesiliaujančių šio rudens liūčių skęsta Kretingos rajono sodininkų bendrijų sklypai bei privačių kvartalų sodybos. Ypač kenčia tie savininkai, kurių sklypai atsidūrė žemiau už kaimynų žemę. Bėda yra ta, kad, formuojant sklypus, iš juos pardavinėjančių savininkų nėra reikalaujama sutvarkyti viso kvartalo infrastruktūrą.

Ūkininkė nuogąstauja dėl augalų

Kone prieš dešimtmetį viena pirmųjų Slučkų kaime, Vytauto g. Nr. 134, palei kelią Palanga–Šiauliai, sodybą tėviškėje pasistačiusi ir jos aplinką išpuoselėjusi Silvos Vičiulienės šeima šiandieną apimta nevilties: skęsta pieva ir augalai, o šeimininkė pati klimpsta balose ligi kelių.

Mat statmenai į jos sodybą iš gerokai aukščiau esančio pietinio naujakurių kvartalo po liūčių upeliais atiteka vanduo. „Anksčiau tokių bėdų nebuvo. O kai vienoje eilėje Lazdynų gatvėje paaukštino sklypus ir pastatė 4 kotedžus – dviejuose iš jų jau gyvena žmonės, pradėjome tvinti: pernai supuvo bulvės, morkos, o šiemet vanduo supūdys ir dekoratyvinius augalus“, – guodėsi S. Vičiulienė. Šalia sodybos – jos privati žemė, kurioje ji ūkininkauja – augina šilauoges ir gervuoges.

S. Vičiulienė tikino, jog keturis kotedžus, iš kurių į jos sodybą atiteka vanduo, neva pastatęs Arūnas Kleinauskas. „Pernai jis per kelią buvo iškasęs griovį lietaus vandeniui nubėgti ir norėjo jį nuleisti į kanalą pamiškėje. Bet tas griovys – 3 m nuo mano lango, ir aš nesutikau, sakiau, kodėl turėsiu uosti smarvę ar vasarą pakęsti vabzdžius. Galėjo gi vamzdį po žeme nutiesti, bet ne griovį kasti“, – samprotavo ūkininkė.

Ji sakė savo problemą išguldžiusi Žalgirio seniūnui Broniui Talmontui ir Kretingos rajono savivaldybės Statybų skyriui. „Pasakė, jog reikia gražiuoju su kaimynais susitarti. Bet kaip susitarti, jei kiti gyvena aukščiau, jų žemė netvinsta, ir jie nė girdėti nenori apie mano rūpestį. Iš kaimyno Kęstučio Butrimo sužinojau, kad šiame kvartale nėra drenažo. Norėčiau, kad Savivaldybės atstovai paaiškintų, ar galima statyti namus bet kaip, iš anksto nesutvarkius infrastruktūros ir nesuderinus su kaimynais“, – klausė S. Vičiulienė.

Slučkų kaimo gyventojų bėdos: nuo sklypų, įsikūrusių ant kalvos, arba dirbtinai iškeltų, vanduo teka žemyn, užliedamas žemiau esančias sodybas.

Ne valdžios rūpestis

A. Kleinauskas paneigė žinią, kad pastatė kelis kotedžus – jis tikino pasistatęs ir pardavęs tik namą Lazdynų g. Nr.15, kuris yra arčiausiai S. Vičiulienės sodybos. Dėl to ir kylą konfliktai su šia kaimyne. Pats jis įsikūręs tame pačiame kvartale, tik kitoje vietoje.

„Visi skęstame: nuo Dupulčių pusės yra kalva, nuo jos lietaus vanduo ir bėga į Šiaulių plento pusę, o S.

Vičiulienė gyvena žemiausioje vietoje. Kaltų nėra – šlapia visur. Pati S. Vičiulienė taip pat turėtų pasirūpinti drenažu, – galėtų į tvenkinį ar į pamiškės griovį nuotekas nuleisti. Prašėme Žalgirio seniūnijos, kad įrengtų pralaidą miesto link, tačiau niekas į mūsų prašymą nereagavo. Melioracijos įrenginiai buvo įrengti prieš 50-60 metų, viskas pasenę ir išpuvę“, – kalbėjo A. Kleinauskas.

Žalgirio seniūnijos seniūnas Bronius Talmontas patvirtino, jog šiuo metu tvinsta sklypai sodininkų bendrijose, ypač – Rubulių, bei naujakurių kvartaluose, o Minija Kartenos apylinkėse – jau prie pat krantų.

„Jei nėra drenažo, tai ir tvinsta. Kai žmonės statėsi namus, niekas negalvojo, kad liūtys gali užtvindyti sodybas. Daug kas kreipėsi – senieji melioracijos įrenginiai užsikišę, už valstybės lėšas prižiūrimi tik stambūs surinktuvai, o seniūnijoms lėšų melioracijos įrenginių priežiūrai nėra skiriama“, – tvirtino B. Talmontas.

Gelbėtų grioviai palei gatves

Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas Leonas Rimeika išsamiau paaiškino situaciją dėl melioracijos įrenginių: „Mes atsakome tik už valstybės žemėje esančius įrenginius – stambius 12,5 cm diametro vamzdžius. O daugumoje privačių kvartalų iš sovietmečio likę 7,5 cm diametro vamzdžiai. Rinktuvai daugelyje vietų veikia, bet jie nepajėgūs surinkti lietaus nuotekų. Todėl naujakuriams gatvių pakraščiuose reikėtų išsikasti griovelius lietaus vandeniui nubėgti. Jie patys pylė kelius, turėjo pagalvoti ir apie lietaus nuotekas.“

Tačiau, pastebėjo L. Rimeika, naujakuriai puošia sodybas, tie grioveliai jiems atrodo neestetiškai ir daugelyje gatvių juos užlygino. „Išeitis būtų savininkams susitarti, organizuoti talkas ir per gerą pusdienį išsikasti nubėgimo griovius“, – tvirtino L. Rimeika.

Jis sakė žinąs ir S. Vičiulienės sklypo problemą, – jo manymu, per kelią reikėtų įrengti pralaidą į pakelės griovį.

L. Rimeika įsitikinęs, jog prieš statant individualius namus, reikėtų reikalauti žemės savininkų, kad šie organizuotų paviršinių vandenų tvarkymą. „Bet niekas nenori į sklypą iš anksto investuoti“, – pastebėjo jis.

Lazdynų gatvės sklypai (kairėje) išsidėstę aukščiau už Vytauto gatvės pabaigoje įsikūrusią S. Vičiulienės sodybą (dešinėje), į kurią suteka lietaus vanduo.

Ar uždės apynasrį privatininkams

Kretingos rajono savivaldybės Statybų skyriaus specialistas Antanas Tamošauskas pripažino, jog tvinstančių sklypų problema – išties rimta: „Teoriškai tie, kas žemę suskirstė į sklypus ir juos pardavė, turėjo sutvarkyti ir būsimo kvartalo infrastruktūrą, nustatyti sklypų aukščius. Deja, pagal teisės aktus jiems tai nėra privaloma – tokia valstybės politika. Todėl statybos vyksta chaotiškai: tie, kurie žemę parduoda sklypais, uždirba, o sklypus įsigiję žmonės vargsta. Pirmieji pasistatę namus lieka duobėje, nes kiti aplink juos pasiaukština sklypus.“

A.Tamošausko žodžiais, išspręsti šią problemą savivaldybės yra pajėgios. „Pavyzdžiui, Gargždai, kur statybos aplink Klaipėdą yra 5-kart intensyvesnės negu pas mus, nusistatė tvarką. Klaipėdos rajono savivaldybėje, nepasidarius kvartalo inžinerinių tinklų projektų, kuriuose privalu nurodyti ir pamatų aukštį, statybos leidimai neišduodami.“

Jo žodžiais, šiųmetinės liūtys problemą iškėlė itin aštriai – ligi šiol dar taip nėra buvę. Todėl Kretingos rajono savivaldybės politikai, A. Tamošausko nuomone, taip pat turėtų uždėti apynasrį žemę sklypais parduodantiems privatininkams.

---

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko komentaras:

– Artėjame prie panašių problemų, kurios aktualios Vilniui ir aplink jį besikuriantiems priemiesčiams. Ligi šiol vis sprendėme vandentvarkos – įvadų pajungimo bei kanalizacijos problemą, o dabar iškilo dar ir lietaus kanalizacijos bėdos. Žinome, kad statant individualius namus, ypač besikuriančiuose kvartaluose, žmonės susiduria su daugybe infrastruktūros problemų. Sustabdyti statybų mes negalime, to ir nesiekiame, nes visi esame suinteresuoti Kretingos miesto plėtra. Tačiau, įsigydami žemės sklypus, pirkėjai turi būti atidūs: raginame ateiti į Savivaldybės Statybos skyrių pasidomėti ir sužinoti išsamią informaciją apie planuojamą įsigyti sklypą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas