Pajūrio naujienos
Help
2017 Spalis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną3°C debesuotumas 99 %
Naktį2°C debesuotumas 11 %
Apklausa

Ar jus tenkina padangų utilizavimo tvarka?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Ar gyvas turgus išsikraustys į „Facebook“

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Aktualijos
  • 2017-09-22

Praėjusiame Kretingos rajono tarybos posėdyje buvo patvirtintos Kretingos turgaus kainos už prekybos vietas – iš esmės, jos buvo tik suapvalintos, tad išliko beveik tokios pačios, kokios ir egzistavo beveik dešimt metų. Tačiau ar mažos kainos išlaikys „Kretingos turgų“ konkurencingą, jei vis aktyvesnė prekyba vyksta socialiniame tinkle „Facebook“, kur įdėti skelbimą iš viso nekainuoja?

Ne visi laukia turgaus, kad galėtų parduoti savo gėrybės – kai kas jas pasiūlo įsigyti socialiniame tinklapyje „Facebook“.

Socialiniame tinklapyje „Facebook“ yra daugybė prekybai skirtų grupių – net kelios jų yra skirtos vien kretingiškių rinkai. Čia nuolat mirga skelbimai, siūlantys įsigyti rūbų, avalynės, statybos, buities ir kitokių prekių, taip pat prekiaujama ir daržo, sodo ar miško gėrybėmis.

„Facebook‘e“ prekiauti patogiau

Trečiadienį tinklapyje „Facebook“ sušmėžavo ir Gitanos Mastauskienės skelbimas, siūlantis įsigyti, ką tik surinktų grybų. „Pirmą kartą įdėjome skelbimą – to paprašė mama. Šiaip ji turi nuolatinius klientus, kurie perka jos surinktus grybus, tačiau šįkart mama išėjo ir papildomai prigrybavo 2 kibirus, tad reikėjo grybų dar kažkam pasiūlyti“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo G. Mastauskienė.

Jos manymu, prekiauti internetu yra lengviau ir paprasčiau, negu turguje – pakanka įdėti skelbimą ir nereikia niekur važiuoti, gaišti laiko laukiant, kol kas gėrybes išpirks. „Praėjusį savaitgalį su vyru buvome Klaipėdos turguje, ir ten nebuvo nė vieno prekiautojo su grybais. Tai labai nustebino, – sakė G. Mastauskienė, kurios manymu, gyvas turgus sunkiai gali konkuruoti su vis labiau populiarėjančia prekyba „Facebook‘e“. – Nemeluojant, tai man pačiai, ko nors prireikus, pavyzdžiui, dukrai batų, pirma mintis būtų pažiūrėti, ar jų kas nepardavinėja „Facebook’e“.

Tinklapyje „Facebook“ įsigyti bulvių pasiūliusi Edita Pikturnienė sakė, kad galimybės važiuoti į turgų net nesvarsčiusi. „Neapsimokėtų dėl kelių kilogramų – nedaug tų bulvių teturiu. Bulves auginome savo reikmėms, tačiau, matydami, kad jų turime per daug, sumanėme perteklių parduoti,“ – teigė E. Pikturnienė.

Internete – daugiau reklamos

Prekybą „Facebook‘e“ kaip vienintelį realizavimo būdą buvo pasirinkę ir Padvariuose gyvenantys ūkininkai Renata bei Rimantas Paulikai, kurie šį pavasarį skynė pirmąjį smidrų derlių.

„Tikėjomės, kad „Facebook’e“ mus pamatys daugiau žmonių – juk šiais laikais visi „telefonizuoti internautai“, – šmaikščiai vis labiau šiuolaikinių technologijų paveiktą gyvenimą apibūdino R. Paulikienė. – Ir tikrai: per „Facebook“ mes kasdien sulaukdavome naujų klientų – tų žmonių, kurių asmeniškai iki šiol nepažinojome. Sunku pasakyti, kaip mums būtų sekęsi turguje, gal ir ten būtų išpirkę šparagus, juk šito būdo mes taip ir neišbandėme. Apskritai šiemet tik tyrinėjome rinką, tad daryti kažkokias išvadas yra anksti.“

Vis dėlto, pasak R. Paulikienės, „Facebook“ pranašumas prieš gyvą turgų yra jo lankstumas. „Ne visi gali ateiti į turgų, o susitarus individualiai, pirkėjas atvyksta jam patogiu laiku, aš jam šparagus nupjaunu tiesiai iš daržo. Taigi atiduodavome šviežias daržoves, ir žmonės tai vertino.“

Iššūkis – pritraukti pirkėjų

„Kretingos turgaus“ direktorius Nerijus Tertelis pripažino, kad elektroninė prekyba daro įtakos turgaus rinkai, nors tai ir nėra paprasta įvertinti. „Užaugo nauja karta, kuri daug reikalų išsprendžia elektroninėje erdvėje, čia taip pat ir apsiperka. Tačiau ar „Facebook“ yra konkurentas turgui – sudėtinga pasakyti. Nesu tikras, ar tas žmogus, kuris internete pamato kokių sezoninių gėrybių nuotrauką ir sumano jų įsigyti, dėl tos pačios prekės būtų atėjęs ir į turgų“, – svarstė N. Tertelis.

Jis teigė, kad į gyvą turgų pritraukti pirkėjus šiuo metu ir yra didžiausias iššūkis. „Buvo metas, kai dirbome, stengdamiesi prisikviesti prekiautojų, tačiau dabar svarbiausia apie turgų priminti pirkėjams, paskatinti jį atrasti iš naujo. Šiuo tikslu darėme ir turgaus šventę, organizuojame mamų turgelius, imamasi kitokių iniciatyvų. Situacija tokia, kad prekiautojų mažėja, nes pirkėjų mažėja, ir prekiautoją gali pritraukti, bet kas iš to, jei jis vieną turgų pastovėjęs daugiau nebegrįš?“, – sakė N. Tertelis, kurio manymu, dalį pirkėjų nuvilioja ir prekybos centrai.

Popierizmas neturėtų gąsdinti

N. Tertelis abejoja, ar žmones daržo, sodo bei miško gėrybėmis prekiauti turguje atbaido tai, jog čia reikia išsipirkti vietą ir turėti tam tikrus dokumentus.

„Rugpjūčio mėnesį rajono taryba patvirtino naujas prekybos vietų kainas, tačiau to nepavadinčiau jų padidinimu – tebuvo suapvalintas antras skaičius po kablelio, taigi prisidėjo vos keli centai. Taigi, galima sakyti, kainos nesikeitė pastaruosius 9 metus, – teigė N. Tertelis, kurio manymu, Kretingos turguje prekybos vietų kainos nėra aukštos. – Sudėtinga jas palyginti su kitomis turgavietėmis, nes nežinia, į ką lygiuotis. Palanga turi aukštesnes kainas, bet ten prekyba vyksta kasdien ir ten yra kitas žmonių srautas, Klaipėdos – dar kitokia situacija, o Plungė ir Skuodas – yra labiau nutolę ir jų nepasiekia pirkėjų srautas iš Palangos. Mes esame vadinamasis Klaipėdos miegamasis rajonas, tad ir žmonių pajamos yra aukštesnės, ir kainų lygis kitas.“

Didesnė kontrolė – patikimesnės prekės

Pasak N. Tertelio gąsdinti neturėtų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalaujami dokumentai. „Pernai buvo vajus dėl to, kad reikėjo įregistruoti pirminę maisto produktų gamybą, tačiau to daryti nebereikalaujama iš grybų ar uogų pardavėjų. O tie, kurie prekiauja daržovėmis, visus dokumentus jau susitvarkė – tikrai prekiautojų nevaikėme, jiems padėjome, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba geranoriškai konsultavo ir patarė, – kalbėjo N. Tertelis. – Kai dirbi šioje srityje, supranti, kad tie reikalavimai nėra „iš oro“ – jie vienaip ar kitaip paaiškinami. Turbūt elementaru, kad reikia ir asmens medicininę knygelę turėt, ir higienos įgūdžių mokymo kursus išklausyti – juk nenorėtumėme, kad žmogus, sergantis kokia liga, pardavinėtų maisto produktus.“

Pasak N. Tertelio, dėl to, jog prekiautojai yra kontroliuojami, išlošia pirkėjas. „Per mūsų rankas pereina visi dokumentai, todėl prekiautojas negali užsirašyti, kad pardavinėja lietuviškas braškes, jei jos yra atvežtos iš Lenkijos, – patikino turgaus direktorius. – Taip pat ir su pieno produktais – pardavėjai yra įpareigojami daryti pieno tyrimus. Atsiprašau, bet, mano galva, pirkti sūrį ar varškę iš gatvės gali tik savižudis.“

---

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus vadovas Antanas Stonkus:

– Pats asmeniškai turguje neprekiauju, tačiau, kaip pirkėjas, tais, kurie pardavinėja turguje, aš pasitikiu, nes juos puikiai pažįstu. Pavyzdžiui, Violeta Šedienė prekiauja medumi – jei norite, mane prie duobės statykite, aš žinau, kad ji yra sąžininga bitininkė, tad man nereikia jokio interneto, aš ir taip iš jos medų perku. O tie, kurie patys nežino, ko nori, klaidžioja po internetą, žiūrėk, net ir susirgę bando rasti atsakymus, ir tik priėję liepto galą, taip ir neišsigydę, eina pas daktarus. Maisto produktus pirkti tik pagal nuotrauką – nerizikuočiau.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas