|
|
|
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje veikia stipriausias Vakarų Lietuvoje odos ir paodės susirgimų gydymo centras. Pastaraisiais metais šioje gydymo įstaigoje sparčiai vystoma dermatoonkologijos sritis. Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė bei Odos-venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė neslėpė: melanoma – didžiausią mirtingumą sukeliantis odos vėžys, ir sergamumas juo didėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Jeigu pasaulyje 2000 m. 100 tūkst. gyventojų teko 133 melanomos atvejai, tai 2012-aisiais – 232, ir tai, gydytojų pastebėjimu, yra tolygu 5 proc. augimui kasmet. Visuotinis mirtingumas 2012 m. sudarė 55,5 tūkst. atvejų. Kasmet didėja sergamumas ir Lietuvoje – 4 proc. tarp vyrų ir 2,3 proc. tarp moterų. Aktininė keratozė diagnozuojama vis dažniau Artėjant vasarai gerokai daugiau pacientų susirūpina savo išvaizda: pradeda rūpėti atsiradusios įvairios dėmelės, pleiskanojantys židinukai veido srityje, ryškėjanti pigmentacija, odos sausėjimas ir niežulys. Vis dažniau gydytojai dermatologai pacientams diagnozuoja aktininę keratozę. Kas gi tai yra – ar kosmetinė problema, ar lėtinis odos susirgimas? Aktininė keratozė – tai ikinavikinė odos liga, pažeidžianti atviras saulei odos vietas, pasireiškianti šiurkščiomis pleiskanojančiomis papulėmis, dėmelėmis, rausvais-rusvais mazgeliais nuo 1-2mm iki keliu centimetrų dydžio, lengvai apčiuopiamais palpuojant. „Aktininė keratozė – sparčiai dažnėjantis susirgimas. Pavyzdžiui, Vokietijoje šis susirgimas viršija 600 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Pagal statistiką, šia liga dukart dažniau serga vyrai, tačiau pagal besikreipiančių pacientų į Klaipėdos universitetinę ligoninę skaičių, moterys į medikus kreipiasi 3 kartus dažniau“, – kad moterys labiau linkusios rūpintis savo sveikata, pripažino gydytoja J. Česienė. Liga pasireiškia tose vietose, kurios saulės veikiamos ilgą laiką, dažniau – šviesios, saulei jautrios odos asmenims, vyresniems negu 45 metų. Aktininę keratozę dažniausiai sukelia ilgą laiką veikiantys ultravioletiniai A ir B saulės spinduliai. Įtakos ligai atsirasti turi ir rentgeno spindulių, radioaktyviųjų izotopų poveikis, žmogaus papilomos virusas. Tolimesnio progresavimo eiga yra genetiškai mutavusios ląstelės, hiperplazija, displazija, vėžys in situ, invazinis navikas, liga pažeidžia didelį odos plotą ir retai pasireiškia viena pažaida – kuo jų daugiau, tuo didesnė rizika, kad išsivystys plokščialąstelinė karcinoma. Aktininė keratozė yra odos vėžio ankstyvas pranašas. Vienas rizikos susirgti šia liga veiksnių yra amžius – vyresniame amžiuje rizika yra didesnė, ir tam įtakos turi kumuliacinis saulės spindulių poveikis. Yra sakoma, jog oda nieko nepamiršta, tad kuo didesnis nudegimų ultravioletiniais spinduliais skaičius, tuo rizika susirgti didesnė. Šiandien vis dar madingas įdegęs kūnas, soliariumai, turizmas į šiltuosius kraštus, paplūdimio mados, atidengiant kuo daugiau nuogo kūno, o tai nėra gerai – kasmet ši liga jaunėja ir tai medikams kelia susirūpinimą. Anot jų, susirgimų odos vėžiu jauname amžiuje taip pat daugės. Svarbu ir odos fototipas (I, II odos tipas) – aktinine keratoze labiau negu tamsiaodžiai serga šviesios odos ir mėlynų akių žmonės. Didesnę riziką susirgti turi vyrai, tam tikrų profesijų ir sporto šakų atstovai, tai yra daug laiko praleidžiantys atvirame ore, paplūdimyje, ant vandens, gyvenantys arčiau pusiaujo, taip pat – turintys tam tikrų genetinių susirgimų, imunosupresiški asmenys – po organų transplantacijos, infekuoti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Klaipėdos universitetinėje ligoninėje aktininė keratozė diagnozuojama kliniškai, dermatoskopu, konfokaliniu mikroskopu, taikomas vadinamasis auksinis standartas – histologinis tyrimas, kuris atliekamas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Histologinis diagnozės patvirtinimas būtinas tais atvejais, kai ligos klinika kelia abejonių ir būtina diferencijuoti nuo kitų panašių keratozių ir odos karcinomų. Melanoma – agresyviausias odos vėžio tipas Melanoma yra agresyviausias ir pavojingiausias odos vėžio tipas. Ligos pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio melas (kilmininkas – melanos), reiškiančio juodas, tamsus. Tai labai greitai augantis ir plintantis piktybinis navikas. Rizikos veiksniai susirgti šia liga būtų tokie: šviesios odos ir greitai nudegantys saulėje asmenys; turintys daugiau negu 50 apgamų (didelių įgimtų, daugybinių ir/ar atipinių/displastinių apgamų); veikiami ultravioletinių spindulių (saulė, soliariumai); vaikystėje dažnai ir stipriai nudegę saulėje; genedinė predispozicija; asmeninė ar/ir šeiminė melanomos anamnezė (apie 10 proc. melanomos atvejų sudaro šeiminis vėžys); kitos paveldimos ligos (kai kurios genetinės ligos ar sindromai, tokie kaip pigmentinė kseroderma, retinoblastoma, Li-Fraumeni sindromas, Vernerio sindromas bei paveldimas krūties ir kiaušidžių vėžio sindromas, siejami su didesne melanomos rizika). Melanomos klinikinės formos – tai: paviršiumi plintanti melanoma – labiausiai paplitęs melanomos tipas, ja dažniausiai serga vidutinio amžiaus žmonės; mazginė melanoma; Lentigo maligna melanoma – išsivysto saulės spindulių dažniausiai veikiamuose odos ploteliuose, pavyzdžiui, ant veido, ir yra tiesiogiai susijusi su ilgalaikiu saulės spindulių poveikiu; amelanocitinė melanoma – šios melanomos sudaro mažiau negu 5 proc. visų melanomos atvejų; kitų (ne odos) organų melanoma. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai dermatologai akcentavo, jog, diagnozuojant melanomą, labai svarbu tinkama odos apžiūra – ją apsižiūrėti reiktų gerai apšviestame kambaryje prieš veidrodį visu ūgiu. Būtų gerai, jei kitas asmuo apžiūrėtų galvos odą ir sprandą. Medikai rekomenduoja: veidrodyje apsižiūrėti kūną iš priekio ir nugaros, paskui pakelti rankas ir apsižiūrėti šonus; sulenkti alkūnes ir atidžiai apsižiūrėti išorinę ir vidinę dilbio, žasto dalį (ypač sunkiai matomą išorinę dalį) ir rankas; iš visų pusių apsižiūrėti kojas, pėdas, padus bei tarpupirščius; praskirti plaukus ir dalį sukėlus į viršų, laikant rankoje veidrodėlį, apsižiūrėti iš nugaros sprandą ir galvos odą; su veidrodėliu rankoje apsižiūrėti nugarą, lyties organus, sėdmenis. Apžiūros metu rastas pakitęs apgamo dydis, forma, spalva, apgamo jautimas – pirmieji įspėjamieji melanomos požymiai. Tokių pakitimų gali atsirasti įgimtuose ar seniau įgytuose apgamuose arba melanoma gali atsirasti kaip naujas nenormalios išvaizdos apgamas. Įspėjamuosius melanomos požymius lengviausia atpažinti pagal ABCDE metodą: A (asimetrija) – apgamo abi pusės skirtingos formos; B (kraštai) – dantyti, rantuoti, netaisyklingi ar neryškūs; C (spalva) – juodi, rudi atspalviai, įdegio spalva, gali matytis balti, pilki, raudoni ar mėlyni ruoželiai; D (diametras) – paprastai daugiau nei 6 milimetrai; navikas panašiai tokio dydžio, kaip trintukas pieštuko gale arba dar didesnis; pirmąkart aptikta melanoma gali būti ir mažesnė; E (evoliucija) – keičiasi apgamo dydis, forma, spalva ar išvaizda arba apgamas pradeda augti sveikoje odoje. Melanomai pradėjus vystytis nuo seno esančiame apgame gali pakisti jo struktūra, apgamas gali sukietėti arba pasidaryti gruoblėtas. Kartais jis gali niežėti, kraujuoti, šlapiuoti, tačiau paprastai melanoma skausmo nesukelia. Neskausmingas melanomos ankstyvosios diagnostikos metodas – dermatoskopija, naudojant klasikinį rankinį dermatoskopą, kai tyrimo objektą galima padidinti keletą kartų ar skaitmeninį dermatoskopą, kai odos darinius galima padidinti iki 100 kartų. Diagnozuojant taip pat taikoma konfokalinė skenuojanti lazerinė mikroskopija – technologija, padedanti diagnozuoti amelanocitinę melanomą, rekurentinę melanomą. Visi šie tyrimai yra neinvaziniai ir nekenksmingi. Jie padeda gydytojui greitai ir tiksliai nustatyti diagnozę, todėl daugeliu atvejų neprireikia biopsijų. „Diagnozuojant bei gydant melanomą dirba visa gydytojų komanda – be dermatologų, dar ir chirurgai, patologai, radiologai, chemoterapeutai, imunologai“, – kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje odos vėžinių susirgimui gydymui skiriamas didelis dėmesys, akcentavo gydytoja J. Česienė. --- Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Euromelanomos dienos proga gyventojai, kuriems nerimą kelia apgamai, buvo kviečiami juos nemokamai išsitirti. Medikai požiūriu, akcijos, prisidedančios prie ankstyvos odos vėžio – melanomos diagnostikos, padeda įveikti šią klastingą ir vis labiau grasinančią ligą. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje akcijos, kai žmonės raginami ir kviečiami pasitikrinti savo odą, apgamus, rengiamos jau 10 metų. Tai visos Europos odos vėžio prevencijos projektas, kurio tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą. Gegužės 2 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo patikrinta per 50 žmonių. Skirtingai nei praėjusiais metais, šįkart nebuvo diagnozuota nė viena melanoma. Patikros metu buvo nustatytos kito odos vėžio formos, ikivėžiniai odos susirgimai, pakitę apgamai.
Melanomos prevencija*Saugotis kenksmingų UV saulės spindulių. *Vengti saulės nudegimų, ypač saugoti vaikus. *Per karščius vilkėti drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėti ilgas kelnes, galvą prisidengti plačiabryle skrybėle ar kepure, o akis – akiniais nuo saulės. *Vartojant receptinius vaistus, būtina pasiteirauti pas gydytoją ar vaistininką dėl galimo šalutinio poveikio, nes nuo kai kurių vaistų gali sustiprėti organizmo reakcija į UV spinduliuotę. *Naudoti apsauginius kosmetinius preparatus su UV spindulių filtrais, kurių saulės apsaugos faktorius (SPF) ne mažiau kaip 30. * Reguliariai apsižiūrėti viso kūno odą, įdėmiai apžiūrėti vaikus. Patikrinti, ar nėra pakitusių apgamų, strazdanų, ar nepasikeitė odos spalva. Bet kurį įtartiną pakitimą parodyti šeimos gydytojui. *Jeigu kartą jau buvo sirgta melanoma, būtina reguliariai tikrintis pas gydytoją dermatologą. *Jeigu šeimoje yra buvę melanomos atvejų, visiems šeimos nariams reikėtų reguliariai tikrintis dėl melanomos pas gydytoją dermatologą.
Klaipėdos universitetinės ligoninės informacija
|
|
