Pajūrio naujienos
Help
2017 Birželis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną17°C debesuotumas 17 %
Naktį12°C debesuotumas 43 %
Apklausa

Ar pritartumėte idėjai Savivaldybę ir visas valstybines institucijas Kretingoje sukelti po vienu stogu?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Parduodami sklypai – su užkoduotais konfliktais

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
  • 2017-04-18

Įvairiose Kretingos rajono vietovėse – Kluonaliuose, Pryšmančiuose, Vydmantuose, Padvariuose, Kretingsodyje – naujus sklypus gyvenamųjų namų statybai įsigiję asmenys susiduria su rimta problema – nesuformuoti įvažiavimai į tuos sklypus, nepaliktos apsauginės zonos, ir naujakuriai priversti juos formuoti savo įsigytos žemės sąskaita.

Pas kaimyną – vingiais

Su tokia problema susidūrę naujakuriai kreipiasi pagalbos į Kretingos rajono savivaldybę, tačiau ji, pasirodo, šioje situacijoje yra bejėgė, nes 2014-aisiais pasikeitę teisės aktai, reguliuojantys teritorijų planavimą, žemės pardavėjams to daryti nedraudžia.

Stambius žemės plotus įsigiję savininkai formuoja mažesnius žemės sklypus ir juos pardavinėja. Detaliųjų planų rengti nebereikia, įprastai žemės ūkio paskirties žemė dalijama po 10 arų, o po to keičiama jos paskirtis.

„Dažnai sklypą perkantis žmogus neįsigilina į situaciją, o pardavėjai nesuka galvos dėl to, kad vienas prie kito prigludusiuose rėžiuose nelikę pravažiavimų. Neprojektuodami pravažiavimo kelių, numatydami tik minimalius servitutus, jie tarsi iš anksto užkoduoja būsimų kaimynų konfliktus: nors žmonės gyvens šalia kits kito, bet tam, kad patektų į kaimyno kiemą, gali tekti įveikti vingį tarp aplinkinių sklypų“, – pastaraisiais metais paaštrėjusią problemą dėstė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.

Anot jo, nusipirkę sklypą lyg katę maiše, žmonės po to guodžiasi Savivaldybei, jog kaimynas stato namą per arti jo sklypo, ar atvirkščiai, kad kaimynas neleidžia jam statyti, kad per arti komunikacijos ir panašiai.

„O mes nieko padaryti negalime, nes įstatymai leidžia šitaip projektuoti ir pardavinėti sklypus. Nuo kaimyno sklypo ribos privaloma palikti tik 3 metrų atstumą“, – patikino V. Domarkas.

Savininkų godumas ir projektuotojų atsainumas

V. Domarko mintį papildė Savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė, patikindama, jog ir po detaliojo plano rengimo į juos kreipiasi žmonės, skųsdamiesi, jog prie pat jų – geležinkelio, kelių ar kitos apsaugos zonos, elektros ar nuotėkų tinklai: „Ir iš nusipirkto sklypo tokiam savininkui belieka nedidelis plotas namui statyti, nes, tarkim, vien prie nuotėkų tinklų reikalinga 2,5 m apsaugos zona“, – pabrėžė ji.

Tokiose situacijose, anot pašnekovų, galima įžvelgti žemės sklypų savininkų siekį kuo greičiau parduoti sklypą ir už žemę gauti kuo daugiau: „Vienas aras kainuoja, tarkim, tūkstantį, tad kam jis paliks vietos komunikacijoms, jei iš turimos žemės gali uždirbti daugiau. Parduoda sklypus, negalvodami, kaip juose kursis ir gyvens žmonės, – tegul kapanojasi patys“.

Vyriausioji architektė dėl susidariusios problemos įžvelgia ir projektuotojų atsainumą, šie neva taip pat suinteresuoti, kad projektams tebūtų kuo mažiau reikalavimų.

Įspėja būsimus pirkėjus

Todėl V. Domarkas ir R. Kasnauskė tikino norintys įspėti tuos gyventojus, kurie ketina pirkti žemės sklypus, kad šie pirmiausia kreiptųsi į Savivaldybės Statybos bei Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius ir išsiaiškintų, kur ir kokios numatomos statybos, kur nutiestos komunikacijos, suformuoti privažiavimai ir pan.

„Nenorime pakartoti tos situacijos, kokia susiformavo sodininkų bendrijose, kai prie namų negali privažiuoti nė komunalininkų mašinos, o ir patys gyventojai turi daugybę problemų“, – tikino V. Domarkas.

Prieš perkant žemės sklypą, gyventojai taip pat turėtų susipažinti su Bendruoju Kretingos rajono planu, kad įsitikintų, ar toje zonoje jie galės keisti sklypo paskirtį. „Priešingu atveju, įsigiję sklypą individualią statybą draudžiančioje zonoje, jie tik brangiai nusipirktų daržą“, – įspėjo R. Kasnauskė.

---

„Šiandieniniai įstatymai – pernelyg liberalūs, todėl žmonės turėtų būti sąmoningesni, negalvoti, kad pardaviau – ir esu laisvas, nusipirkau – man žalia šviesa. Ten, kur formuojami gyvenamieji sklypai, turi būti suformuota ir infrastruktūra“, – pabrėžė Virginijus Domarkas.


TheATRIUM Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas