Pajūrio naujienos
Help
2017 Kovas
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną7°C debesuotumas 36 %
Naktį-1°C debesuotumas 4 %
Komentarų topas

Į istorinę Kretingos atmintį sugrąžinę asmenybes

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Švietimas
  • 2017-02-28

Praėjusį savaitgalį Kretingos pranciškonų gimnazijoje istorijos mokytojo Vaido Kuprelio iniciatyva buvo surengta jubiliejinė – dešimtoji – konferencija „Laisvės kovos Lietuvoje ir Kretingos krašte“, kuriai pranešimus parengė įvairių Kretingos rajono mokyklų mokiniai.

Jubiliejinės konferencijos dalyviai iš 5 Kretingos rajono mokyklų bei juos rengę pedagogai.

Apie partizaninį judėjimą – nedaug žinių

Tęstinės konferencijos sumanytojas V. Kuprelis sakė, jog šiemet mokiniai savo pasirinktomis temomis – apie partizaninio karo etapus, Žemaičių apygardos Kardo rinktinės istoriją bei laisvės kovotojus, buvusius Pranciškonų gimnazijos mokinius, – tarsi sugrįžo prie pirmosios 2006-ųjų metų konferencijos.

„Tačiau šiandieną šios temos jau gerokai gilesnės, papildytos svariais faktais, amžininkų liudijimais. Visą dešimtmetį po kiekvienos konferencijos medžiagą įrašydavome į kompaktinius diskus, todėl galėjome palyginti“, – pabrėžė pedagogas.

V. Kuprelis prisiminė, jog mintis pirmąkart surengti konferenciją, į ją sutelkiant viso rajono mokinius, jam gimė todėl, kad tuomet, skirtingai negu šiandieną, dar menkai tebuvo domimasi partizaniniu judėjimu bei laisvės kovomis, kurios vyko Kretingos apylinkėse.

„Šiandieną apie pokario kovas Kretingos krašte jau turime daug susistemintos medžiagos – faktų, amžininkų liudijimų, nuotraukų, kitų dokumentų. Tam skirta ir Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko knyga „Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo“, Kardo rinktinės partizanų veikla domisi Darbėnų gimnazijos bendruomenė, – kalbėjo V. Kuprelis. – Tačiau prieš dešimtmetį mes, rajono istorijos metodinio būrelio mokytojai, buvome pirmieji, šiuo ligi galo neatverstu krašto istorijos tarpsniu sudominę mokinius“.

Disidentinio judėjimo legendos

Pašnekovo žodžiais, per šias konferencijas tarsi atgimė Kretingos istorijos asmenybės, kurios ligi tol buvo primirštos. „Tarp Lietuvos laisvės kovotojų buvo ryškių asmenybių, kilusių iš Kretingos apylinkių, čia gyvenusių ar kitaip susietų su mūsų kraštu. Apie jas ir sužinojome, pradėję ieškoti partizanų bei disidentų sąsajų su Pranciškonų gimnazija“, – teigė pedagogas.

Taip į dienos šviesą buvo išvestas Lietuvos laisvės armijos įkūrėjas Kazys Veverskis, kuris mokėsi Pranciškonų gimnazijoje, bei Lietuvos partizanų Žemaičių apygardos įkūrėjas Adolfas Kubilius, buvęs pirmosios – 1936 metų – Pranciškonų gimnazijos laidos abiturientas.

„Kretingoje kelerius metus ligi mirties 1986-aisiais gyveno tik 1982 m. iš sovietinio lagerio sugrįžęs rezistencinio judėjimo legenda Petras Paulaitis. Jis ilgiausiai – net 34-erius metus – sovietiniuose lageriuose kalėjęs žmogus visoje Sovietų Sąjungos istorijoje. Nebuvo daugiau nė kitų tautybių žmonių, kurie už disidentinę veiklą būtų nuteisti tokiam ilgam laikui. Šią asmenybę mums, Pranciškonų gimnazijos bendruomenei, pavyko sugrąžinti į Kretingos istorinę atmintį. Kol kas duoklę šiam žmogui kretingiškiai yra atidavę tik jo vardu pavadinę vieną iš naujausių Kretingos miesto gatvių“, – tvirtino pašnekovas.

Amžiumi buvo lygūs

Per dešimtmetį, suskaičiavo pedagogas, konferencijose bendru pavadinimu “Laisvės kovos Lietuvoje ir Kretingos krašte“ 128 mokiniai parengė 83 pranešimus, o 21 iš jų buvo skirtas vien Kretingos krašto partizaniniam judėjimui, disidentinei kovai bei atgimimui nušviesti.

„Konferencijų pasirengimo darbe dalyvavo per tūkstantis rajono mokinių, pranešėjams talkino būrys istorijos mokytojų. Ir tai, kad gebėjome savo krašto istorija sudominti jaunus žmones, mums, pedagogams, šiandieną yra didžiausias įvertinimas. Daugelis pokario laisvės kovotojų savo veiklą pradėjo, būdami kone tokio paties amžiaus, kaip jie, ir jau vien šis faktas patraukė mokinius domėtis šiomis asmenybėmis, jų veikla bei istorine aplinka“, – tvirtino V. Kuprelis.

Konferencijos dalyviams buvo pristatytas dokumentinis filmas „Nematomas frontas“. Kretingos rajono mokyklų istorijos mokytojų metodinio būrelio atstovai taip pat nusprendė, jog kitąmet konferencija bus skirta Lietuvos valstybės 100-mečio jubiliejui, nušviečiant tautos kelią 1918 metų Nepriklausomybės akto paskelbimo link.

---

Konferencijoje pranešimus, be istoriko Vaido Kuprelio, dar skaitė:

Darbėnų gimnazijos mokinės Dominyka Mikutavičiūtė ir Kamilė Valantinaitė – „Partizaninio karo priežastys ir dalyviai“ (mok. R. Tamošauskienė),

Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro mokinės Rugilė Kaubrytė ir Brigita Narvilaitė – „Laisvės kovos: pirmasis pasipriešinimo etapas 1944-1946 m.“ (mok. A. Pocienė),

Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokiniai Raminta Razmutė ir Mantas Šeirys – „Antrasis partizaninio karo etapas 1946-1948 m.“ (mok. R. Gindulis),

Pranciškonų gimnazijos mokiniai Erikas Miltinis, Elzė Momgaudytė ir Augustas Šipavičius – „Trečiasis partizaninio karo etapas 1949-1953 m.“ (mok. R. Norvaišienė), Vitalijus Bertašius ir Vilius Kazlauskas – „Žemaičių apygardos Kardo rinktinė“, Vaiva Beresnevičiūtė ir Brigita Žilytė – „Pranciškonų gimnazijos mokiniai – Kardo rinktinės partizanai“ (mok. V. Kuprelis),

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinės Ema Miliūtė ir Gabrielė Žiobakaitė – „Lietuvos partizanų Žemaičių apygarda“ (mok. D. Šimonienė).







chat
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas